Kaip apskaičiuoti nešiojamojo žemės skerspjūvį
Saugumui užtikrinti atliekant darbus prie elektros įrenginių ir elektros linijų, būtina atjungti (sudaryti matomą tarpą) ir įžeminti elektros instaliacijos atkarpą, kurioje planuojama atlikti darbus, iš visų pusių, kur būtų galima įtempti.
Įžeminimas apsaugo nuo atsitiktinio įtampos tiekimo elektros instaliacijos vietoje, kurioje atliekami darbai, taip pat pašalina pavojingą potencialą – liekamąjį (talpinį) linijos krūvį, transformatoriaus įmagnetinimo srovę, taip pat indukuotą įtampą.
Įtampingųjų dalių įžeminimas gali būti atliekamas įtraukiant konstrukcinius fiksuotus peilius arba įrengiant nešiojamąjį apsauginį įžeminimą. Patikimas elektros tinklo sekcijos įžeminimas užtikrinamas tik tinkamai parinkus įžeminimo laidų skerspjūvį. Pažiūrėkime, kaip apskaičiuoti nešiojamojo apsauginio įžeminimo skerspjūvį.
Reikalavimai įžeminimo laidininkams
Įžeminimo laidai dažniausiai gaminami iš lanksčių varinių laidų be izoliacinio sluoksnio. Laidininkai turi būti tvirtai sujungti su spaustukais ir spaustukais, užtikrinant, kad geros įtampos įžeminimo dalys gerai kontaktuotų su įrangos įžeminimo grandine.
Nešiojamieji apsauginiai įžeminimo laidai turi būti atsparūs mechaninėms apkrovoms, todėl įrenginių, kurių įtampos klasė iki 1000 V ir ne mažesnė kaip 25 kv.mm, minimalus laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 16 kv. elektros įrenginiuose, kurių įtampa viršija 1 kV.
Bet įžeminimo laidų skerspjūvis turi atitikti ir šiluminės varžos reikalavimus įvykus trifaziam trumpajam jungimui elektros instaliacijos vietoje, kur planuojama įrengti įžeminimą. Ir tuo atveju, jei elektros tinklo neutralė turi tvirtą įžeminimą, reikia atsižvelgti ir į vienfazius trumpojo jungimo sroves. Todėl turi būti apskaičiuotas minimalus leistinas apsauginių įžeminimo laidų skerspjūvis, skirtas naudoti konkrečioje elektros instaliacijoje.
Nešiojamų įžeminimo laidų skerspjūvio skaičiavimas
Norint apskaičiuoti minimalų leistiną nešiojamųjų apsauginių įžeminimo laidų (PZZ) skerspjūvį, būtina atsižvelgti į stacionarią trumpojo jungimo srovę elektros tinklo atkarpai ir relės veikimo delsos laiką. apsauga.Šiuo atveju atsižvelgiama į ilgiausią laiką – tai yra laikas, per kurį suveikia atsarginė apsauga, kai tam tikroje elektros tinklo atkarpoje sugenda pagrindinė apsauga nuo trumpojo jungimo.
Atkarpa apskaičiuojama pagal šią formulę:
čia Smin – mažiausias leistinas PZZ laidų skerspjūvis, Iset – didžiausios stacionarios trumpojo jungimo srovės elektros tinklo ruože reikšmė, tc – didžiausia relės apsauginio įtaiso atsako trukmė.
Nešiojamų įžeminimo įrenginių skerspjūvį taip pat galima pasirinkti iš lentelės, naudojant pirmiau nurodytus pradinius duomenis:
Elektros instaliacijose su didelėmis trumpojo jungimo srovėmis (paprastai 6-10 kV įtampos klasės elektros tinkluose) nešiojamojo įžeminimo skerspjūvis gali būti per didelis, o pats nešiojamasis įžeminimas bus sunkus. Todėl jo įrengimo ir išėmimo patogumui leidžiama įrengti du mažesnio skerspjūvio nešiojamuosius įžeminimus, jei bendras įžeminimo skerspjūvis yra ne mažesnis už minimalų leistiną pagal šiluminį stabilumą korpuse. trumpojo jungimo elektros tinkle.
Išimtis yra nešiojamasis įžeminimas, naudojamas atliekant elektros laboratorinius bandymus, oro linijos apsaugos nuo žaibo kabelio įžeminimas ir mobiliųjų įrenginių (dirbtuvių, laboratorijų) įžeminimas.
Apsauginis nešiojamasis įžeminimas, kurio laido skerspjūvis ne mažesnis kaip 4 kv.mm
Elektros linijos apsaugos nuo žaibo kabelio (izoliuoto nuo oro linijos atramų), taip pat mobiliųjų įrenginių, nešiojamų apsauginių įžeminimų, kurių laidininko skerspjūvis ne mažesnis kaip 10 kv.