Pramoniniai elektros sužalojimai įvairiuose įrenginiuose, pavojingiausiose darbo vietose ir darbo vietose

Neįmanoma išspręsti elektros saugos problemų neturint informacijos apie elektros traumų priežastis.

Elektros traumų statistika, priklausanti nuo elektros instaliacijos tipo, jų srovės ir įtampos tipo, kartu su šių įrenginių kokybinėmis charakteristikomis yra pagrindas kuriant saugią įrangą ir sprendžiant daugelį techninių, ekonominių ir organizacinių problemų. elektros saugos srityje.

Sukurtų saugos priemonių efektyvumas priklauso ir nuo to, kaip teisingai atskleidžiamos nelaimingų atsitikimų priežastys, todėl svarbūs ir metodologiniai elektros traumų tyrimo, pranešimo ir analizės klausimai. Siekiant pagerinti įrangos saugumą, svarbu išanalizuoti jos defektus ir įvertinti efektyvumą. apsaugos priemones.

Elektros saugos požiūriu visus gamybos procesus galima suskirstyti į tris grupes:

• procesai, kurių metu elektros instaliacijai reikia darbo;
• procesai, kai elektros įrenginiai atlieka įrankių vaidmenį;
• procesai (darbai, veiksmai), kuriuose nenaudojami elektros įrenginiai.

Elektros instaliacija yra darbo reikalas, kai ji pagaminta, montuojama, remontuojama, apžiūrima, išbandoma, išmontuojama, įjungiama, įjungiama ir pan.

Elektros instaliacija tampa darbo įrankiu elektrotechniniuose procesuose (virinimas, elektrolizė ir kt.), taip pat neelektriniuose darbuose prie elektrifikuotų staklių (dirbant tekinimo stakles, vairuojant elektrifikuotą transporto priemonę ir kt.).

Elektros traumos pastebimos ir atliekant tokius darbus, kur elektros instaliacija visiškai nenaudojama. Tai traumos atliekant įvairias neelektrines operacijas ir veiksmus, atliekamus elektros instaliacijos vietoje (pavyzdžiui, pakeliant lokomotyvą ant stogo ir pan.), taip pat žaibo atvejus.

Reguliarūs elektrinių sužalojimų tyrimai buvo atliekami nuo šeštojo dešimtmečio. Informacija apie nelaimingų atsitikimų darbe skaičių gaunama kasmet. Suskaičiuoti pagrindinius elektros traumų rodiklius kiekvienais metais nėra sunku.

Žemiau pateikiamas su darbu susijusių elektros traumų pasiskirstymas pagal skirtingas grupes.

Elektros traumų pasiskirstymas (procentais nuo bendro elektros traumų skaičiaus), susijusių su skirtingų grupių darbu

Elektros darbai iš viso 49.5 Iš jų: surinkimas išmontavimas 9.3 įjungimas, išjungimas 5.2 eksploatacinis perjungimas 1.8 prevencija 7.5 apžiūra 4.2 remontas 18.6 bandymai 2.9 tie patys darbai avarinėmis sąlygomis 1.3 elektrotechnologiniai darbai 6.9 neelektrotechnikos darbai nenaudojant elektrifikuotų mašinų ir elektrifikuotos mašinos 31.5 Nežinoma 1.1

Elektros sužalojimai atliekant darbus, kuriuose dirbama elektros instaliacijoje, buvo priskirti elektros darbų grupei (tai taip pat apima sužalojimus atliekant panašius darbus su elektros įrenginiais ir elektrifikuotomis mašinomis). Siekiant identifikuoti elektrinių sužalojimų ypatumus pačiame elektros darbe ir elektrifikuotų mašinų neelektriniuose darbuose, jis pateikiamas atskirai.

Iš šių duomenų matyti, kad tik pusė nelaimingų atsitikimų įvyksta atliekant elektros darbus.

Atkreiptinas dėmesys, kad elektros sužalojimai atliekant elektros įrenginių techninę priežiūrą avarinėmis sąlygomis (stichinė nelaimė, gaisras, elektros instaliacijos išjungimas) yra tik 1,3 proc., tai yra 40 kartų mažiau nei elektros sužalojimai atliekant elektros įrenginių techninę priežiūrą įprastoje aplinkoje. Akivaizdu, kad ši aplinkybė bus įdomi psichologams.

Kas dešimtas sužalojimas susijęs su elektrifikuotų mašinų veikimu. Kadangi pagrindinis aukų kontingentas šios grupės darbo metu yra ne elektrikai, pagrindinis būdas sumažinti elektros traumas šių darbų metu yra savalaikė įrenginių ir technikos prevencija.

Svarbus uždavinys, siekiant sumažinti pramoninių elektros traumų tarp masines profesijas dirbančių darbuotojų skaičių, yra gerinti darbo saugos priemones oro linijų praėjimo srityje. Avarinės oro linijų patikros prieš vasaros lauko darbų pradžią, nuolatinis autokranų ir kitų didelių gabaritų agregatų veikimo stebėjimas oro linijų apsaugos zonoje yra naudingi.

Kalbant apie elektros saugos reikalavimus darbo vietose, jie gali būti netiesiogiai įvertinti naudojant žemiau pateiktą elektros traumų statistiką skirtingo elektrinio pavojingumo patalpose ir skirtingose ​​teritorijose.

Elektrinių sužalojimų įvairaus elektrinio pavojaus patalpose ir skirtingose ​​teritorijose statistika (bendro elektros traumų skaičiaus dalis proc.).

Patalpos, iš viso 44,1 Iš jų: padidintas pavojus 11,6 ypač pavojingas 31,1 teritorijos, iš viso 55,9 iš jų: įmonės teritorija 26,5 statybvietė 10,3 oro linijų plotas 8,4 vietovė 6,4 kelias (šalia kelio) 4,2

Daugiau nei pusė incidentų įvyksta lauke, o beveik visi kiti – didelės rizikos ir ypač pavojingose ​​patalpose.

Sužalojimų lauke atvejai rodo, kad eksploatuojant lauko įrenginius techninės ir organizacinės elektros saugos priemonės yra nepakankamai įvertintos, o kartais ir netinkamos.

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, statybose ir naftos telkiniuose, kuriuose didžioji dalis darbų atliekama lauke, trūksta šalčiui atsparių ir mechaniškai tvirtų laidų bei kabelių, vandeniui ir dulkėms atsparios įrangos, patikimų asmeninių apsaugos priemonių ir kt.

Turi būti derinamas ir griežtai laikomasi išorinių įrenginių eksploatavimo periodo, tikrinimo ir remonto dažnumo.

Duomenys apie elektros traumas, susijusias su įtampingųjų dalių įžeminimo įrenginių, laikinų tvorų ir saugos ženklų nenaudojimu, taip pat liudija apie nepatenkinamą darbo vietos paruošimą.

Dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta eksploatuojant pramoninio dažnio kintamosios srovės įrenginius, iš kurių didžioji dalis įrenginių, kurių įtampa yra 220 ir 380 V, 6 ir 10 kV.

Kadangi nurodyti įtampos nustatymai dažniausiai naudojami vartotojams, šie duomenys gali būti laikomi logiškais.

Nemaža dalis yra sužalojimų esant 65–90 V kintamos srovės įtampai (beveik visi sužalojimai esant tokioms įtampoms atsiranda dėl rankinio lankinio suvirinimo).

Elektros sužalojimas įrenginiuose su nuolatine (ištaisyta) srove yra palyginti nedidelis. Tačiau įrenginių, naudojančių nuolatinę srovę, sąrašas yra daug kartų mažesnis nei įrenginių su kintamąja srove.

Žemiausia kintamosios srovės įtampa, 50 Hz, kuriai esant užfiksuotas elektros sužalojimas eksploatacijos metu, yra 12 V (elektrinio suvirinimo katile metu).

Analizuojant elektrinius sužalojimus skirtinguose įrenginiuose, esant skirtingoms įtampoms ir skirtingomis sąlygomis, matyti:

• daugiau nei pusė visų avarijų įvyksta oro linijose, transformatorių pastotėse ir skirstyklose, o 2/3 jų įvyksta esant 6 ir 10 kV įtampai;
• didžiausią pavojų kelia įmonių ir statybų aikštelėse esančios oro linijos;
• apie 60 % sužalojimų elektros linijose įvyksta dėl sąlyčio su autokranais, gręžimo platformomis, kopėčiomis ir kitais dideliais objektais, t. y. faktiškai nesusijusiais su linijų priežiūra;
• traumos atvejai laiptine įtampa labiausiai būdingi kontaktiniams tinklams (8 kartus aukštesnė už vidutinį lygį);
• iš 380 ir 220 V įrenginių pavojingiausios yra mobilios mašinos su elektrine pavara — siurbliai, konvejeriai, krautuvai, betono maišyklės, elektrifikuoti ekskavatoriai ir kt.;
• Nuo 43 iki 77% nelaimingų atsitikimų mobiliuosiuose įrenginiuose ir elektrifikuotose rankinėse mašinose įvyksta dėl mašinos korpuso patiriamo įtempimo, o vidutiniškai visuose įrenginiuose ši priežastis sukelia tik 13% sužalojimų.

Pramoniniai elektros sužalojimai tarp darbuotojų, turinčių skirtingą patirtį, procentais:

• iki 1 mėnesio – 3,3%;
• nuo 1 mėnesio iki 1 metų – 14,3%;
• nuo 1 iki 3 metų – 20,8%;
• Nuo 3 iki 5 metų – 12,4%;
• nuo 5 iki 10 metų – 20,8%;
• Vyresniems nei 10 metų – 28,5 proc.

Iš pirmo žvilgsnio atkreipiamas dėmesys į paradoksalų faktą, kad didžiausias traumų skaičius įvyksta tarp elektrikų, turinčių daugiau nei 10 metų darbo stažą ir IV saugos kvalifikacinę grupę.

Remiantis tuo, galima padaryti klaidingą išvadą, kad nei patirtis, nei Tuberkuliozės grupė neturi įtakos elektros smūgio tikimybei.

Tuo pačiu metu yra neteisėta abejoti darbuotojų mokymo saugaus darbo praktikos svarba. Didelis patyrusių darbuotojų traumų skaičius paaiškinamas tuo, kad jiems tenka atlikti didžiąją dalį elektrai pavojingų darbų, todėl jiems didesnė tikimybė susižeisti. patirti spaudimą nei mažai patirties turintys darbuotojai.

Kai kurie darbuotojai mano, kad jų ilgametė gamybos patirtis, o ne saugos kvalifikacijos grupė suteikia teisę atlikti remonto ir montavimo darbus, dėl kurių daugeliu atvejų įvyksta elektros traumos.

Kuo didesnis darbo stažas ir kuo aukštesnė saugos grupė, tuo geriau darbuotojas išmano saugos taisykles. Deja, šios žinios ne visada pritaikomos praktikoje ir nemaža dalis sužeistų elektrikų iš viso nebuvo visiškai sertifikuoti saugos srityje (atestavimas buvo formalus).

Elektros traumos reguliariai patiria apie 80 profesijų darbuotojų, iš kurių apie 70 yra ne elektra.

Elektrikų ir neelektrikų traumų skaičius yra maždaug vienodas. Santykinai didelis elektros traumų dažnis tarp kai kurių neelektrinių profesijų darbuotojų (šaltkalvių, mechanikų, savaeigių transporto priemonių vairuotojų, statybininkų, taip pat montuotojų, krautuvų ir pagalbinių darbuotojų) yra maždaug toks pat kaip ir elektrikų (išskyrus elektrikai ir elektrikai).

Apie 40% sužeistų neelektrikų buvo sužaloti dirbdami elektros instaliacijose. Likę sužalojimai nėra susiję su tokiu darbu, o atsiranda dėl netyčinio kontakto su įtampingaisiais oro linijos laidais (per autokrano strėlę, savivartį, metalinį vamzdį ir kt.), šildymo prietaisų gyvatukus. , troliai pravažiuojant ar važiuojant šalia jų .

Maždaug pusė visų aukų mirė nuo tiesioginio elektros poveikio. 10% atvejų nukentėjusieji buvo nutrenkti elektra ir mirė nuo smegenų sutrenkimo, lūžių ir kitų sužalojimų, patirtų griuvimo metu.13% atvejų mirtis įvyko dėl elektros lanko nudegimų.

Būdingiausios srovės grandinės per žmogų yra ranka — koja, ranka — ranka ir ranka — kamienas (atitinkamai 56,7 %; 12,2 % ir 9,8 % traumų). Dauguma nukentėjusiųjų neturi medicininių kontraindikacijų dirbti (išskyrus apsvaigimą nuo alkoholio, nustatyta 13,2 proc. nukentėjusiųjų).

Mirtinų ir sunkių elektros sužalojimų santykis yra 9:1, o įrenginiuose, kurių įtampa iki 1 kV ir didesnė, šie santykiai yra atitinkamai 6:1 ir 13,7:1.

Taip yra dėl to, kad įrenginiuose, kurių įtampa viršija 1 kV, nudegimai sudaro didesnę dalį nei įrenginiuose iki 1 kV, o nudegimai ne visada būna mirtini.

Taip pat nustatyta, kad elektros traumų sunkumas buvo didesnis vasarą nei žiemą ir lauke nei patalpose.

Didesnis elektros traumų sunkumas tarp neelektrikų, trumpą darbo stažą turinčių ir viršvalandžius turinčių asmenų nei tarp elektrikų, turinčių ilgą darbo stažą ir atitinkamai darbo valandomis daugiausia paaiškinamas psichofiziologiniais veiksniais (neatsargumu, nepatyrimu, nuovargiu ir kt.). .n. .).).