Elektros traumos priežasties nustatymas, elektros traumos sunkumą lemiančių veiksnių nustatymas
Ne kartą buvo kalbama apie žalą, kurią daro mažesnis atskirų elektros traumų priežasčių nustatymas kovai su elektros traumomis. Pagrindinės prielaidos tam (be atsakomybės už nelaimingą atsitikimą baimės) yra nepakankamai aiškus suvokimas, kokios yra elektros traumų priežastys, kokios jos yra, taip pat bandymai nustatyti pagrindinę priežastį – techninę ar organizacinę – ir neišvengiamas subjektyvumas sprendžiant šį klausimą.
Straipsnyje iliustracijoms panaudoti seni šeštojo dešimtmečio elektros saugos ženklai iš pramonės įmonės dirbtuvių.
Dažnai „atsitiktinis kontaktas su įtampingosiomis dalimis“ nurodomas kaip vienintelė elektros sužalojimo priežastis. Tačiau tam tikra prasme visi tokie prisilietimai (išskyrus tyčinius) yra atsitiktiniai. Taigi paaiškinkite elektros sužalojimai vien atsitiktinai prisilietus yra taip pat neteisinga, kaip teigti, kad tai nėra dėl kokios nors kitos priežasties.
Visapusiškam elektros traumų tyrimui didelę reikšmę turi aiškus atskirų sužalojimų priežasčių klasifikavimas ir galimybė jas atskleisti eismo įvykio tyrimo stadijoje. Tyrimo etape rekomenduojama išskirti keturias priežasčių grupes: technines, organizacines ir technines, organizacines ir organizacines bei socialines.
Elektrinių sužalojimų priežasčių klasifikacija
Dėl techninių priežasčių įskaitysime elektros instaliacijos projektavimo, gamybos ir montavimo defektus, apsaugos priemonių ir prietaisų nebuvimą ar netobulumą, taip pat įrenginių, apsauginių priemonių ir prietaisų tipo neatitikimą 2012 m. naudoti.
Organizacinės ir techninės priežastys – tai techniniai elektros instaliacijos, apsaugos priemonių ir prietaisų eksploatavimo ir remonto trūkumai, nesavalaikis ir nekokybiškas elektros instaliacijos, apsaugos priemonių ir prietaisų remontas, techninės dokumentacijos trūkumas arba nepatenkinama priežiūra.
Prie organizacinių ir techninių priežasčių taip pat priskiriamas elektros instaliacijos naudojimas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, įvairių daiktų laikymui, rūbų džiovinimui ir pan., nustatyta tvarka neeksploatuotų instaliacijų naudojimas, nesavalaikis sugedusių keitimas. arba pasenę įrenginiai, taip pat pažeidimas apsaugos zonos oro linijos.
Elektrinių sužalojimų organizacinės priežastys – nepatenkinamas elektros įrenginių valdymas ir taisyklėse numatytų organizacinių bei techninių priemonių, užtikrinančių saugą visų rūšių darbų metu, nesilaikymas.
Organizacinės ir socialinės pramoninių elektros sužalojimų priežastys šiuo metu yra: netinkamas elektriko personalo mokymas ir netinkamos elektros saugos instrukcijos darbuotojams, dirbantiems su elektra nesusijusiomis profesijomis, taip pat darbo neatitikimas užduočiai (įskaitant neleistiną darbą elektros instaliacijose).
Prie organizacinių ir socialinių gamybinių elektros traumų priežasčių taip pat priskiriami viršvalandžiai, darbo pagal specialybę neatitikimas, gamybos drausmės pažeidimas, taip pat leidimas dirbti elektros įrenginiuose asmenims iki 18 metų arba turintiems medicininių kontraindikacijų tokiam darbui. .
Negamybiniams elektros sužalojimams taip pat būdingos organizacinės ir socialinės priežastys, pavyzdžiui, nukentėjusiojo veiklos pobūdžio neatitikimas jo profesiniam pasirengimui, bet kokio darbo atlikimas neblaivus, vaikų palikimas be priežiūros, nepatenkinimas (nuo 2010 m. elektros saugos požiūriu) gyvenimo sąlygas, elektros naudojimo taisyklių nežinojimą ir elektros srovės pavojų.
Norint teisingai nustatyti elektros sužalojimo priežastis, reikia vadovautis oficialiais elektros saugos dokumentais (taisyklėmis, normomis, instrukcijomis), darbo teisės aktais ir kitais piliečių teises ir pareigas nustatančiais teisės aktais bei elektros traumų kortelėmis.
Elektros traumų sunkumą lemiantys veiksniai
Veiksniai, nuo kurių priklauso nuo žmogaus elektros srovės poveikio rezultatai (lietimo įtampa, srovės kelias ir dažnis ir kt.), dar visai neseniai buvo tiriami tik laboratorinėmis sąlygomis ir tik su gyvūnais.
Tuo tarpu nemažą dalį informacijos, reikalingos šiems veiksniams tirti, be to, gana objektyvios, galima gauti elektros traumų tyrimo stadijoje.
Tai yra nukentėjusiojo lytis ir amžius, medicininių kontraindikacijų buvimas, teismo medicinos ekspertizės išvada, vardinė įtampa, elektros instaliacijos, kurioje buvo sužalota, srovės dažnis ir nulinis režimas, charakteristikos. elektros šoko srovės grandinės, išorinės aplinkos būklė (oro temperatūra ir drėgmė, triukšmas, apšvietimas, kenksmingų medžiagų koncentracija darbo zonos ore, patalpų charakteristikos atsižvelgiant į elektros smūgio pavojų) informaciją pateikia elektros traumų žemėlapiai.
Impulsinės srovės vertę mA galima nustatyti pagal šią formulę:
Azhora = (UNC/Zhora) 103
kur Unp yra prisilietimo įtampa, V; Zchel yra žmogaus kūno pasipriešinimas, Ohm.
Ši formulė gali būti naudojama, kai įmanoma išmatuoti prisilietimo įtampą (tiriant elektros sužalojimus įrenginiuose, kurių įtampa iki 1 kV) arba kai tokie ketinimai yra būtini (elektros sužalojimų, atsiradusių dėl žingsninės įtampos arba „atlikti“, tyrimas). » potencialas).
Atliekant tokius matavimus reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, todėl juos galima patikėti tik tokius matavimus atlikti įgaliotiems darbuotojams.
Norėdami apskaičiuoti srovę, turite žinoti žmogaus kūno varžą.Apytiksliai skaičiavimai galite pasitenkinti formule:
Azhora = (kUnomer / Zhora) 103
kur k – koeficientas, atsižvelgęs į žmogaus sąlyčio su elektrai pavojingais elementais pobūdį – vienfaziais, dvifaziais ir kt.
Liečiant dvifazę trifazę instaliaciją, taip pat liečiant fazę ir: nulis (vienfazės instaliacijos įžeminimas, įžemintas rėmas) k = 1 liečiant vienfazę trifazę instaliaciją k = 0,58 ir Zpeople imami lygūs 1000 omų
Galima dešimtųjų sekundės dalių tikslumu įvertinti laiką, kurį žmogus praleidžia esant srovei, jei jo sąlytis su elektrai pavojingu elementu suveikia automatinė apsauga (grandinės pertraukikliai, saugikliai, RCD ir kt.).
Kitais atvejais šis svarbus parametras gali būti apytiksliai nustatytas tik tiriant elektros traumą, bet pagal medicininės apžiūros duomenis arba pagal eismo įvykio liudininkų parodymus.
Pasikartojančių elektros traumų prevencijos priemonių kūrimas
Pramoninė avarija – avarinė situacija ir signalas, kad su darbo apsauga įmonėje ne viskas gerai.Todėl nelaimingų atsitikimų tyrimas turi ir teigiamą reikšmę, nes tai yra priežastis rimtai patikrinti visų nustatytų taisyklių kokybę: saugos priemones, ne tik tas, dėl kurių buvo iškelta byla, visoje įmonėje ar dirbtuvėse, ir ne tik vietoje .incidentai.
Pavyzdžiui, jei incidentas įvyko dėl elektros spintos durų spynos nebuvimo, tyrimo komisija dažniausiai nurodo, kad reikia patikrinti visų tokių spintų užraktus.
Jei auka neatvyko laiku saugos instruktažas, tuomet siūloma pasitikslinti paskutinio instruktavimo datą visiems šios profesijos darbuotojams ir pan. Tokia veikla tikrai naudinga ir gali būti vykdoma pati.
Anksčiau elektros traumų tyrimo medžiagoje buvo neaiškių pasiūlymų šalinti avarijos priežastis, pavyzdžiui, „reikalauti parduotuvės vadovybės imtis priemonių, kad būtų laikomasi PTB“. Dabar tokios formuluotės nenaudojamos, tačiau kartais apsiribojama priemonėmis, kurių įgyvendinimas priklauso nuo nurodytų tarnybų, o ne nuo aukštesnių institucijų.
Beveik nėra priemonių, kurių įgyvendinimui reikia gerinti materialinį ir techninį aprūpinimą, automatizuoti pavojingus procesus, pašalinti iš gamybos nepatikimus įrenginius ir kt.
Iš dalies taip yra dėl nepakankamų argumentų tokiems siūlymams pateikti (vienas nelaimingas atsitikimas dar nėra pagrindas apibendrinimams), taip pat baimė „suklaidinti“ administraciją, kuri gali susidurti su sunkumais juos įgyvendindama.
Pavyzdžiui, remiantis vienu siurblio gedimo faktu, vis tiek neįmanoma padaryti išvados, kad visi siurbliai yra nepatikimi (tam reikia išanalizuoti ne vieną siurblio gedimą, o aibę tokių atvejų).
Apskritai reikėtų su pasitenkinimu pastebėti aukštą pasikartojančių traumų prevencijos priemonių kokybę. Jie yra logiški, konkretūs ir sprendžia pagrindines traumos priežastis. Taip yra dėl techninių darbo inspektorių, energetikos inspektorių ir kitų tyrimo dalyvių. Klausimas – visapusiškas numatytų veiklų įgyvendinimas.