Saulės energijos plėtra pasaulyje
Saulės energija naudojama kaip elektros ir šilumos energijos šaltinis. Jis yra nekenksmingas aplinkai ir jo perdirbimo metu neišsiskiria kenksmingų teršalų. Šis palyginti naujas elektros gamybos būdas sparčiai išsivystė 2000-ųjų viduryje, kai ES šalys pradėjo įgyvendinti politiką, skirtą sumažinti priklausomybę nuo angliavandenilių gaminant elektros energiją. Kitas tikslas buvo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Per šiuos metus saulės kolektorių gamybos savikaina pradėjo mažėti, o jų efektyvumas – didėti.
Palankiausios šviesos paros trukmės ir saulės srauto ištisus metus požiūriu yra atogrąžų ir subtropikų klimato zonos. Vidutinio klimato platumose vasaros sezonas yra pats palankiausias, o pusiaujo zonoje debesuotumas vidury dienos yra neigiamas veiksnys.
Saulės energijos pavertimas elektra gali būti vykdomas per tarpinį terminį procesą arba tiesiogiai – per fotovoltiniai keitikliai… Fotovoltinės stotys tiekia elektrą tiesiai į tinklą arba yra vartotojo autonominės energijos šaltinis. Saulės šiluminės elektrinės daugiausia naudojamos šiluminei energijai gauti kaitinant įvairius šilumnešius, tokius kaip vanduo ir oras.
2011 m. visos pasaulio saulės elektrinės pagamino 61,2 milijardo kilovatvalandžių elektros, o tai sudaro 0,28 % visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Ši apimtis prilygsta perpus mažesnei elektros energijos gamybai Rusijos hidroelektrinėse. Didžioji dalis pasaulio PV pajėgumų yra sutelkta nedaugelyje šalių: 2012 m. 7 pirmaujančios šalys turėjo 80% visų pajėgumų. Pramonė sparčiausiai vystosi Europoje, kur sutelkta 68% pasaulio instaliuotų pajėgumų. Pirmoje vietoje yra Vokietija, kuriai (2012 m.) tenka apie 33 % pasaulinio pajėgumo, po to seka Italija, Ispanija ir Prancūzija.
2012 m. saulės elektrinių instaliuota galia visame pasaulyje siekė 100,1 GW, tai yra mažiau nei 2% visos pasaulinės elektros energijos pramonės. Per laikotarpį nuo 2007 iki 2012 metų ši apimtis išaugo 10 kartų.
Kinijoje, JAV ir Japonijoje saulės energijos pajėgumai buvo naudojami 7–10 GW. Per pastaruosius kelerius metus saulės energija ypač sparčiai vystėsi Kinijoje, kur bendras fotovoltinių elektrinių pajėgumas šalyje per 2 metus išaugo 10 kartų – nuo 0,8 GW 2010 m. iki 8,3 GW 2012 m. Dabar Japonija ir Kinija sudaro 50% pasaulinės saulės energijos rinkos. Kinija ketina 2015 metais gauti 35 GW elektros energijos iš saulės energijos įrenginių.Taip yra dėl nuolat didėjančio energijos poreikio, taip pat dėl būtinybės kovoti už švaresnę aplinką, kuri kenčia nuo iškastinio kuro deginimo.
Remiantis Japonijos fotovoltinės asociacijos prognozėmis, bendra Japonijos saulės elektrinių galia iki 2030 m. pasieks 100 GW.
Vidutinės trukmės laikotarpiu Indija planuoja padidinti saulės energijos įrenginių galią 10 kartų, tai yra nuo 2 GW iki 20 GW. Saulės energijos kaina Indijoje jau pasiekė 100 USD už 1 megavatą lygį, o tai prilygsta energijai, gaunamai šalyje iš importuotų anglių ar dujų.
Tik 30 procentų Afrikos į pietus nuo Sacharos turi prieigą energijos šaltinis… Ten kuriami autonominiai saulės energijos įrenginiai ir mikrotinklai. Taigi Afrika, kaip regionas su galinga kasybos pramone, tikisi gauti alternatyvą dyzelinėms elektrinėms, taip pat patikimą atsarginį šaltinį nepatikimams elektros tinklams.
Rusijoje dabar vyksta saulės energijos formavimosi laikotarpis. Pirmoji 100 kW galios fotovoltinė stotis, esanti Belgorodo srities teritorijoje, buvo paleista 2010 m. Jai skirtos saulės polikristalinės plokštės buvo įsigytos metalo keramikos gamykloje Riazanėje. Altajaus Respublikoje 2014 metais pradėta statyti 5MW saulės elektrinė. Svarstomi ir kiti galimi projektai šioje srityje, įskaitant Primorsko krašte ir Stavropolio krašte, taip pat Čeliabinsko srityje.
Kalbant apie saulės šiluminę energiją, pagal XXI amžiaus atsinaujinančios energijos politikos tinklą 2012 m. jos pasaulinė instaliuota galia buvo 255 GW. Didžioji dalis šios šildymo galios yra Kinijoje.Tokių pajėgumų struktūroje pagrindinį vaidmenį atlieka stotys, tiesiogiai skirtos vandens ir oro šildymui.