Atleidimo nuo elektros srovės veikimo būdai elektros įrenginiuose, kurių įtampa iki 1000 V ir didesnė kaip 1000 V
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai būdai, kaip išlaisvinti žmogų, nukentėjusį nuo elektros srovės. Daugeliu atvejų žmogus, palietęs elektros instaliacijos dalis, kuriose yra įtampa, negali išsilaisvinti. Aukos sveikata ir gyvybė šiuo atveju visiškai priklauso nuo greitų ir teisingų pagalbą teikiančio asmens veiksmų.
Yra įvairių teisingų būdų, kaip išlaisvinti auką nuo elektros srovės veikimo įvairiais atvejais: liečiant įtampingąsias dalis ant žemės, aukštyje, dieną ir naktį, esant iki 1000 voltų ir aukštesnei įtampai. Šių taisyklių žinojimas leidžia greitai ir aiškiai reaguoti bet kokioje situacijoje ir neretai išgelbėti žmogaus gyvybę.
Elektros šoko atveju būtina kuo greičiau išlaisvinti nukentėjusįjį nuo srovės poveikio, nes elektros sužalojimo sunkumas priklauso nuo jo poveikio kūnui trukmės.
Elektros instaliacijos nutraukimas
Palietus įtemptas dalis, daugeliu atvejų atsiranda nevalingas konvulsinis raumenų susitraukimas ir bendras susijaudinimas, dėl kurio gali sutrikti ir net visiškai nutrūkti kvėpavimo ir kraujotakos organų veikla. Jei nukentėjusysis laiko vielą rankomis, jo pirštai suspaudžiami taip stipriai, kad tampa neįmanoma ištraukti vielos iš rankų. Todėl pirmasis pagalbą teikiančio asmens veiksmas turėtų būti greitai išjungti tą elektros instaliacijos dalį, kurią nukentėjusysis liečia.
Elektros instaliaciją galima išjungti jungikliu, jungikliu peiliu ar kitu atjungiamu įtaisu (1 pav.), taip pat išėmus saugiklius, kištukinę jungtį, sukuriant dirbtinį oro linijos trumpąjį jungimą ( OHL) „metimu“ ir kt. .n.
Fig. 1 Atleiskite nukentėjusįjį nuo srovės veikimo išjungdami elektros instaliaciją
Jei nukentėjusysis yra aukštyje, išjungus įrenginį ir taip išlaisvinus nukentėjusįjį nuo srovės veikimo, jis gali nukristi iš aukščio. Tokiu atveju reikia imtis priemonių, kad būtų išvengta tolesnio sužalojimo.
Išjungus įrenginį, tuo pačiu metu gali užgesti ir elektros lemputė, todėl, nesant dienos šviesos, būtina pasirūpinti apšvietimu iš kito šaltinio (įjungti avarinį apšvietimą, akumuliatoriaus apšvietimą ir pan., atsižvelgiant į sprogimo ir gaisro pavojus patalpoje), nevilkinant įrenginio išjungimo ir pagalbos nukentėjusiajam.
Nukentėjusiojo išlaisvinimas nuo įtampingųjų dalių neatjungiant elektros instaliacijos
Jei neįmanoma greitai išjungti elektros instaliacijos, būtina imtis priemonių, kad nukentėjusysis būtų atskirtas nuo įtampingųjų dalių, kurias jis liečia. Tuo pačiu metu globėjas visais atvejais neturėtų liesti aukos nesiimdamas atitinkamų atsargumo priemonių, nes tai kelia pavojų gyvybei. Jis taip pat turi užtikrinti, kad jis pats nesiliestų su įtampą turinčia dalimi arba žemesnės įtampos, būdamas įžeminimo srovės sklidimo zonoje.
Esant įtampai iki 1000 V, norint atskirti nukentėjusįjį nuo įtampą turinčių dalių ar laidų, naudokite virvę, lazdą, lentą ar kitą sausą daiktą, nelaidantį elektros srovės (2 pav.).
Fig. 2 Nukentėjusiojo išlaisvinimas nuo srovės veikimo elektros įrenginiuose iki 1000 V, metant laidą lenta
Galite traukti auką už įtampančių drabužių dalių (jei jos yra sausos ir už kūno), pavyzdžiui, už striukės ar palto šonų, už apykaklės, neliesdami aplinkinių metalinių daiktų ir aukos kūno dalių. kurie nėra uždengti drabužiais (3 pav.).
Ryžiai. 3. Nukentėjusįjį išlaisvinti nuo srovės poveikio įrenginiuose iki 1000 V traukiant sausais drabužiais
Galite tempti nukentėjusįjį už kojų, o slaugytojas neturėtų liesti jo batų ar drabužių be geros rankų izoliacijos, nes batai ir drabužiai gali būti šlapi ir gali būti elektros laidininkai.
Rankoms izoliuoti padedantis asmuo, ypač jei tenka liesti nukentėjusiojo kūną, nepridengtą drabužiais, mūvėti dielektrines pirštines arba apsivynioti ranką skara, užsidėti medžiaginę kepurę, užsitraukti švarko rankovę. arba apsivilkite ant rankos, užmeskite auką guminiu kilimėliu ar guminiu audiniu (malūnėliu) arba tiesiog sausa medžiaga.
Apšiltinti galite ir atsistoję ant guminio kilimėlio, sausos lentos ar kokio nors nelaidžio kilimėlio, sausų drabužių ritinio ir pan. Atskirdami auką nuo įtampą turinčių dalių, naudokite vieną ranką (4 pav.).
Ryžiai. 4. Nukentėjusiojo atskyrimas nuo gyvosios dalies, kurioje yra iki 1000 V įtampa
Jei per nukentėjusįjį į žemę patenka elektros srovė, o jis konvulsyviai sugriebia rankoje esantį elektros srovės elementą (pavyzdžiui, laidą), srovės veikimą lengviau nutraukti atskiriant nukentėjusįjį nuo žemės. paslydęs po juo sausą lentą arba atitraukdamas kojas nuo žemės virve ar drabužiais), laikydamiesi aukščiau nurodytų atsargumo priemonių tiek sau, tiek nukentėjusiajam.
Taip pat galite nupjauti vielą kirviu su sausa medine rankena (5 pav.) arba padaryti pertrauką naudodami įrankį su izoliuojančiomis rankenomis (peiliais, replėmis ir pan.).
Ryžiai. 5. Nukentėjusįjį išlaisvinti nuo srovės veikimo įrenginiuose iki 1000 V, pjaunant laidus
Galite naudoti įrankį be izoliacinės rankenos, apvynioję rankeną sausu skudurėliu. Būtina pjauti laidus etapais, tai yra, nupjauti kiekvienos fazės laidą atskirai, tuo pačiu metu reikia atsiriboti nuo žemės (atsistoti ant sausų lentų, medinių kopėčių ir pan.).
Nukentėjusiojo evakuacija iš įtampingųjų elektros instaliacijos dalių esant didesnei nei 1000 voltų įtampai
Esant aukštesnei nei 1000 V įtampai, norint atskirti nukentėjusįjį nuo įtampingųjų dalių, būtina naudoti apsaugines priemones: mūvėti dielektrines pirštines ir batus bei veikti atitinkamai įtampai pritaikyta šyna arba izoliacinėmis replėmis (6 pav.). ).
Ryžiai. 6. Nukentėjusiojo išlaisvinimas nuo srovės poveikio įrenginiuose, kurių įtampa viršija 1000 V, laidą užmetant izoliaciniu strypu.
6-20 kV oro linijose (HV), kai jų neįmanoma greitai atjungti nuo maitinimo pusės, turi būti sukurtas dirbtinis trumpasis jungimas, kad būtų atjungta ŠV. Norėdami tai padaryti, per oro linijos laidus reikia užmesti lanksčią neizoliuotą laidą. Išmestas laidas turi būti pakankamo skerspjūvio, kad nedegtų, kai per jį praeina trumpojo jungimo srovė.
Prieš metant laidą, vienas jo galas turi būti įžemintas (prijungtas prie metalinės atramos korpuso, įžeminimo slankiklio ar atskiro įžeminimo elektrodo ir pan.), o iš kito galo užmetimo patogumui – pageidautina. kroviniui pritvirtinti. Vadovėlį reikia išmesti taip, kad jis neliestų žmonių, įskaitant pagalbą teikiantį asmenį ir nukentėjusįjį.. Braižant laidą reikia mūvėti dielektrines pirštines ir batus.
Atkreipkite dėmesį į pakopinės įtampos pavojų, jei įtampingoji dalis (laidas ir kt.) guli ant žemės.Šioje vietoje reikia judėti itin atsargiai, naudojant apsaugines izoliacijos nuo žemės priemones (dielektrinius šulinius, batus, kilimus, izoliuojančias atramas) ar blogai elektrą praleidžiančius daiktus (sausas lentas, rąstus ir kt.).
Be apsaugos priemonių žmogus turi judėti įžeminimo srovės plitimo zonoje, judėdamas kojomis išilgai žemės ir neatplėšdamas jų viena nuo kitos (7 pav.).
Ryžiai. 7. Teisingas judėjimas srovės sklidimo įžeminimo zonoje: a — atstumas nuo srovės nešančios dalies įžeminimo taško; b — atspaudai
Atskyrę nukentėjusįjį nuo įtampą turinčių dalių, išveskite jį iš šios zonos ne mažesniu kaip 8 m atstumu nuo įtampingosios dalies (laidininko).