Variklio galios nustatymas nuolatinio veikimo metu
Tokios trukmės elektros pavaros veikimo režimas, kai elektros variklio temperatūra pasiekia stacionarią vertę, vadinamas ilgalaikiu. Šiuo atveju vardinė elektros variklio galia turi būti lygi galiai, reikalingai mašinai valdyti. Jei tokios nominalios galios elektros variklio kataloge nėra, pasirenkamas artimiausios didesnės galios variklis.
Jei tam tikram technologiniam procesui yra žinoma pjovimo jėga F N ir pjovimo greitis v m / min, tada pjovimo galią kW galima nustatyti pagal formulę:
Norint nustatyti atitinkamą varančiojo elektros variklio veleno galią, reikia atsižvelgti į nuostolius mašinos mechaninėse pavarose ir tam reikia žinoti mašinos efektyvumą ηc; tada:
Galios nuostoliai paleidžiant variklį (vidutiniškai) viršija nuostolius esant vardinei apkrovai, tačiau nagrinėjamu režimu paleidimo procesai kartojasi taip retai, kad į šiuos nuostolius galima nepaisyti.
Nustatant universaliųjų (universaliųjų) mašinų varomąją galią, jos laikomos mašinomis su nepertraukiamo darbo režimu, nes val. tokiu režimu galimas ir šių mašinų darbas. Šiuo atveju elektros variklio veleno galia
kur Prn — didžiausia galima (nominali) pjovimo galia;
ηcn – mašinos pagrindinės judėjimo grandinės efektyvumas esant vardinei apkrovai (vertė paprastai artima 0,8).
Mašinos efektyvumą ηsn esant pilnai apkrovai galima apibrėžti kaip atskirų pavarų, kurios sudaro kinematinę grandinę, efektyvumo sandaugą, kai jos veikia tam tikru greičiu:
Kiekvienas greitis atitinka tam tikrą mašinos efektyvumo reikšmę, priklausomai nuo pavarų skaičiaus ir jų tipo.
Žymiai padidėjus sukimosi greičiui, mašinos galios nuostoliai žymiai padidėja. Taip yra dėl to, kad kai kurie nuostoliai auga greičiau nei sukimosi greitis (pavyzdžiui, alyvos maišymosi nuostoliai pavarų dėžėse).
Galia, reikalinga maitinimo grandinėms valdyti, paprastai yra maža. Varant pagrindinę pavarą ir maitinimo grandinę kartu, variklio galia turi būti maždaug 5 % didesnė nei galia, reikalinga pagrindinei pavaros grandinei. Naudojant atskirą maitinimo šaltinį, jo galia turi būti nustatyta taip pat, kaip tai buvo padaryta pagrindinei pavaros grandinei. Tokiu atveju variklio galia išleidžiama tiekiant ir įveikiant trintį kreiptuvuose ir kitose perdavimo grandyse.
Tiekimo grandinės efektyvumą galima nustatyti žinant elementus, sudarančius tą grandinę.Paprastai šio efektyvumo vertė yra 0,1-0,2 diapazone.
Universalios mašinos su varikliais, parinktais pagal didžiausias apkrovos sąlygas, dažniausiai būna apkrautos. Su tokiu darbu jis žymiai pablogėja skatinti energijos efektyvumą... Elektros variklio vardinės galios sumažinimas, lyginant su didžiausia įmanoma apkrova, apriboja mašinos naudojimo galimybes. Atsižvelgiant į tai nepriimtina, staklių gamyklos gamina universalias stakles, kuriose sumontuoti elektriniai varikliai, parenkami pagal didžiausią šių staklių galią.
Ryžiai. 1. Nepertraukiamo darbo su kintama apkrova grafikas
Esant ilgalaikei kintamajai apkrovai, elektrinės pavaros veikimui būdingas apkrovos grafikas, panašus į parodytą Fig. 1.Kiekvienas metalo pjovimo staklių dalies apdirbimo perėjimas atitinka tam tikrą variklio veleno galią. Pjovimo laikotarpiai yra atskirti mašinos tuščiosios eigos intervalais, per kuriuos įrankis paduodamas ir ištraukiamas bei keičiamas ruošinys.
Bendras vienos dalies apdorojimo laikas, įskaitant visas pagalbines operacijas, vadinamas ciklo trukme tts. Taip pat ir mašinos, kurios apdoroja to paties tipo dalis ir kurių pagrindinėje pavaros grandinėje yra frikcinė sankaba, taip pat automatinės linijos mašinos, kuriose daug elektros variklių sukasi nuolat.
Dirbant su kintama apkrova, variklis turi būti parinktas taip, kad jis galėtų veikti didžiausia galia pagal grafiką (perkrovos pasirinkimas), kad dirbant pagal nurodytą apkrovos grafiką variklis neperkaistų daugiau nei įprastai (pasirenkama pagal šildymas). Iš dviejų pagal šias sąlygas nustatytų vardinių pajėgumų pasirenkamas didesnis.
Perkrovos pajėgumas
čia Pn1 yra vardinė variklio galia, reikalinga perkrovos sąlygomis; Pmax – didžiausia apkrovos grafiko galia, atitinkanti variklio darbą pusiausvyros būsenoje; λ1 — leistinos perkrovos koeficientas.