Elektros variklių apvijų varžos nuolatinei srovei matavimas
Elektros variklio apvijų varžos nuolatinei srovei matavimo tikslas – nustatyti defektus (blogus sujungimus, sukimosi grandines), elektros grandinės klaidas, taip pat išsiaiškinti, kokius parametrus naudoja skaičiavimuose ir režimų nustatymu, reguliatoriai ir kt. n.
Matavimai, ypač dideliems elektros varikliams, turi būti atliekami labai atsargiai ir tiksliai. Elektros variklių apvijų varža nuolatinei srovei matuojama arba ampermetru ir voltmetru, arba dvigubu tilteliu... Jei varža didesnė nei 1 Ohm, tai reikalingas matavimo tikslumas pasiekiamas viengubu.
Elektros varikliuose, kuriuose yra tik trys statoriaus apvijos gnybtai (žvaigždėje arba trikampyje apvijų sujungimas vyksta elektros variklio viduje), nuolatinės srovės varža matuojama tarp gnybtų poromis. Atskirų fazių atsparumas šiuo atveju nustatomas pagal šias išraiškas:
1. Norėdami prisijungti prie žvaigždės (1 pav., a)
Su tomis pačiomis išmatuotų varžų vertėmis:
2. Sujungti trikampiu (1 pav., b)
Su tomis pačiomis išmatuotų varžų vertėmis:
Ryžiai. 1. Trifazių elektros variklių apvijų varžos matavimo schemos jungiant apvijas: a — žvaigždutėje; b — trikampyje
Matuojant varžą, ypač svarbu teisingai nustatyti apvijos temperatūrą. Temperatūros matavimui naudojami ir įmontuoti temperatūros indikatoriai, ir įmontuoti termometrai bei temperatūros indikatoriai, kuriuos reikia įvesti ne vėliau kaip likus 15 minučių iki varžos matavimo pradžios.
Elektros variklių apvijų temperatūrai matuoti iki 10 kW įrengiamas vienas termometras arba temperatūros indikatorius, elektros varikliams iki 100 kW – ne mažiau kaip du, elektros varikliams nuo 100 iki 1000 kW – ne mažiau kaip trys, elektriniams varikliai virš 1000 kW – ne mažiau kaip keturi.
Išmatuotų verčių aritmetinė vidutinė vertė imama kaip ritės temperatūra. Matuojant elektros variklio apvijų varžas praktiškai šaltoje būsenoje, apvijų temperatūra nuo aplinkos temperatūros neturi skirtis daugiau kaip ± 3 °C.
Jei neįmanoma tiesiogiai išmatuoti apvijos temperatūros, prieš matuojant apvijos varžą variklis turi veikti tuščiąja eiga pakankamai ilgai, kad visos variklio dalys pasiektų praktiškai aplinkos temperatūrą. Aplinkos temperatūros pokytis per šį laiką neturėtų būti didesnis nei ± 5 °C.Šiuo atveju aplinkos temperatūra varžos matavimo metu laikoma variklio apvijų temperatūra. Atsparumo matavimas kartojamas keletą kartų.
Ampermetro ir voltmetro matavimai atliekami tris kartus esant skirtingoms srovės vertėms. Naudojant tilto grandines, prieš kiekvieną matavimą tiltas turi būti išbalansuotas. Tos pačios varžos matavimų rezultatai neturėtų skirtis nuo vidurkio daugiau kaip 0,5 %; faktine varža imamas visų šį reikalavimą atitinkančių matavimų rezultatų aritmetinis vidurkis.
Atskirų fazių matavimų rezultatai lyginami tarpusavyje, taip pat su ankstesnių (taip pat ir gamyklinių) matavimų rezultatais. Norint palyginti matavimų, atliktų esant skirtingoms ritės temperatūroms, rezultatus, išmatuotos vertės sumažinamos iki tos pačios temperatūros (dažniausiai 15 arba 20 ° C).
Atsparumo perskaičiavimas iš vienos temperatūros į kitą gali būti atliekamas pagal išraiškas: (aliuminiui):
medui:
kurRt1 ir Rt2 — apvijų atsparumas esant temperatūrai ir atitinkamai.
