Patalpų klasifikavimas pagal aplinkos sąlygas

Normalus elektros instaliacijos veikimas priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių. Elektros tinklus ir elektros įrenginius veikia aplinkos temperatūra ir staigūs jos pokyčiai, drėgmė, dulkės, garai, dujos, saulės spinduliai. Šie veiksniai gali pakeisti elektros įrenginių ir kabelių tarnavimo laiką, pabloginti jų darbo sąlygas, sukelti nelaimingus atsitikimus, sugadinti ir net sugadinti visą instaliaciją.

Izoliacinių medžiagų elektrinės savybės ypač priklauso nuo aplinkos sąlygų, be kurių neapsieina joks elektros prietaisas. Klimato ir net oro pokyčių įtakoje šios medžiagos gali greitai ir reikšmingai pakisti, o kritinėmis aplinkybėmis prarasti elektros izoliacines savybes.

Projektuojant, montuojant ir eksploatuojant elektros įrenginius, reikia atsižvelgti į neigiamų aplinkos veiksnių įtaką elektros įrenginiams.Reikalavimai elektros įrangos ir kabelių gaminių apsaugai nuo nepalankių veiksnių saugojimo, montavimo ir eksploatavimo metu yra nustatyti PUE ir SNiP.

Atsižvelgiant į aplinkos pobūdį ir reikalavimus apsaugoti elektros įrenginius nuo jų poveikio, PUE išskiria vidaus ir lauko įrenginius. Savo ruožtu patalpų patalpos skirstomos į sausus, drėgnus, drėgnus, ypač drėgnus, karštus, dulkėtus, su chemiškai aktyvia aplinka, gaisro pavojingus ir sprogius, o lauko (arba atvirus) įrenginius – į įprastinius, gaisro pavojingus ir sprogius. Elektros instaliacijos, apsaugotos tik stoginėmis, priskiriamos lauko.

Patalpos, kuriose santykinė oro drėgmė neviršija 60%, laikomos sausomis. Jeigu tokiose patalpose temperatūra neviršija 30°C, nėra technologinių dulkių, aktyvios cheminės terpės, ugnies ir sprogstamųjų medžiagų, tai jos vadinamos normalios aplinkos patalpomis.

Drėgnoms patalpoms būdingas 60 ... 75% santykinis oro drėgnumas ir garų arba kondensacinės drėgmės buvimas, kurios laikinai ir mažais kiekiais išsiskiria. Dauguma elektros įrenginių yra skirti dirbti esant santykinei oro drėgmei, kuri neviršija 75%, todėl sausose ir drėgnose patalpose naudokite įprastą elektros įrangą. Drėgnoms patalpoms priskiriamos siurblinės, gamybiniai cechai, kuriuose palaikoma 60...75% santykinė oro drėgmė, šildomi rūsiai, virtuvės butuose ir kt.

Drėgnose patalpose santykinė oro drėgmė ilgą laiką viršija 75 % (pavyzdžiui, kai kuriuose metalo valcavimo cechuose, cemento gamyklose, nuotekų valymo įrenginiuose ir kt.).Jei patalpose santykinė oro drėgmė yra artima 100%, tai yra lubos, grindys, sienos, jose esantys daiktai yra padengti drėgme, tai šios patalpos priskiriamos ypač drėgnoms.

Kai kuriose metalurgijos ir kitose pramonės šakose (pavyzdžiui, liejyklose, šiluminėse, valcavimo ir aukštakrosnėse) oro temperatūra ilgą laiką viršija 30 ° C. Tokios patalpos vadinamos karštomis... Kartu jos gali būti šlapias arba dulkėtas.

Dulkėtos Apsvarstykite patalpas, kuriose pagal gamybos sąlygas susidaro tiek technologinių dulkių, kurios nusėda ant laidų, prasiskverbia į mašinas, prietaisus ir kt.

Atskirkite dulkėtas patalpas su laidžiomis ir nelaidžiomis dulkėmis.Nelaidžios dulkės neblogina izoliacijos kokybės, tačiau dėl savo higroskopiškumo palankiai veikia jos drėkinimą ir įtampa esančias elektros įrenginių dalis.

Patalpose, kuriose yra chemiškai aktyvi aplinka, pagal gamybos sąlygas yra pastovūs arba ilgalaikiai garai arba susidaro nuosėdos, kurios ardo elektros įrenginių izoliaciją ir įtampingąsias dalis.

Degios – tai patalpos, kuriose naudojamos arba laikomos degios medžiagos. Pagal gaisringumo laipsnį jie skirstomi į tris klases: P-I, P-P, P-Pa. Pirmajai klasei priskiriamos patalpos, kuriose naudojami ar laikomi degūs skysčiai, antrajai – patalpos, kuriose pagal gamybos sąlygas išsiskiria skendinčios degios dulkės, kurios nesudaro sprogios koncentracijos, o paskutinei klasei priskiriamos patalpos, kuriose kietos arba pluoštinis kuras yra saugomas ir naudojamos medžiagos, kurios nesudaro oro mišinių.

Sprogiosios – patalpos, kuriose pagal gamybos sąlygas gali susidaryti sprogūs degių dujų ar garų mišiniai su oru, deguonimi ar kitomis dujomis – degių medžiagų oksidatoriai, taip pat degiųjų dulkių ar pluoštų mišiniai su oru, patekus į sustabdyta būsena.

Sprogstamieji įrenginiai pagal elektros įrenginių naudojimo pavojingumo laipsnį skirstomi į šešias klases: B-I, B-Ia, B-I6, B-Ig, B-II ir B-IIa. B-I klasės įrenginiuose pagal gamybos sąlygas normaliomis technologinėmis sąlygomis gali trumpam susidaryti sprogūs degių dujų ar garų mišiniai su oru ar kitu oksidatoriumi.

B-Ia klasei priskiriami įrenginiai, kuriuose sprogūs garų ir dujų mišiniai gali susidaryti tik įvykus avarijoms ar technologinės įrangos gedimams. B-I6 klasės įrenginiams būdingas tik lokalus sprogios koncentracijos garų ir dujų susidarymas ore nedideliais kiekiais su patikimai veikiančia ventiliacija.

Lauko įrenginiai, kurie sudaro pavojingą sprogią degių dujų ar garų koncentraciją, priskiriami B-Ig klasei. Klasės nustatymuose Sprogi skendinčių degių dulkių B-II koncentracija gali susidaryti normaliai eksploatuojant technologinę įrangą, o B-IIa klasės įrenginiuose - tik avarijų ar gedimų atveju.

Išoriniai įrenginiai, kuriuose apdorojami ar laikomi degūs skysčiai ar kietos degios medžiagos (atviri sandėliai su mineralinėmis alyvomis, anglimis, durpėmis, mediena ir kt.), priskiriami gaisrams pavojingiems. P-III.

Patalpos klasifikuojamos pagal aukščiausią jose esančių įrenginių sprogimo pavojaus klasę.Agresyvi, drėgna, dulkėta ir panaši aplinka ne tik pablogina elektros įrenginių darbo sąlygas, bet ir padidina elektros instaliacijų pavojų juos aptarnaujantiems žmonėms. Todėl PUE patalpos, atsižvelgiant į galimybę susižaloti žmones nuo elektros smūgio, yra suskirstytos į tris grupes: padidinto pavojaus, ypač pavojingos ir be padidėjusio pavojaus.

Dauguma gamybinių patalpų priskiriamos prie pavojingų patalpų, tai yra, joms būdinga drėgmė (santykinė drėgmė ilgą laiką virš 75%) arba laidžios dulkės, laidžios grindys (metalinės, žiedinės, gelžbetoninės, plytos), aukšta temperatūra. (ilgą laiką virš 30 ° C), taip pat galimybė vienu metu kontaktuoti su metalinėmis pastatų konstrukcijomis, sujungtomis su žeme, technologiniais įrenginiais, mechanizmais ir, viena vertus, su metaliniais elektros įrenginių korpusais. kitas.

Ypač pavojingoms patalpoms būdinga ypatinga drėgmė arba chemiškai aktyvios aplinkos buvimas arba dvi ar daugiau padidinto pavojaus sąlygų.

Jeigu patalpose nėra sąlygų, kurios kelia padidintą ar ypatingą pavojų, jos vadinamos patalpomis be padidinto pavojaus. V priklausomai nuo technologinės veiklos rūšies skirtingų kategorijų patalpose ir elektros smūgio žmonėms galimybę lemia tam tikroje aplinkoje naudojamų elektros įrenginių veikimo pobūdis, elektros tinklų įrengimo tipai ir būdai.