Kuo elektrotechnika skiriasi nuo elektronikos?

Kai kalbame apie elektrotechniką, dažniausiai turime omenyje elektros energijos generavimą, transformavimą, perdavimą ar naudojimą. Šiuo atveju turime omenyje tradicinius įrenginius, naudojamus šioms problemoms spręsti. Ši technikos dalis susijusi ne tik su eksploatavimu, bet ir su įrangos kūrimu bei tobulinimu, su jos dalių, grandinių, elektroninių komponentų optimizavimu.

Apskritai elektrotechnika – tai ištisas mokslas, tiriantis ir galiausiai atveriantis galimybes praktiškai įgyvendinti elektromagnetinius reiškinius įvairiuose procesuose.

Daugiau nei prieš šimtą metų elektrotechnika atsiskyrė nuo fizikos į gana platų savarankišką mokslą, o šiandien pačią elektrotechniką sąlygiškai galima suskirstyti į penkias dalis:

• apšvietimo įranga,

• galios elektronika,

• energetikos pramonė,

• elektromechanika,

• teorinė elektrotechnika (TOE).

Šiuo atveju, atvirai kalbant, reikia pažymėti, kad pati elektros pramonė jau seniai buvo atskiras mokslas.

Skirtingai nuo silpnos srovės (be galios) elektronikos, kurios komponentams būdingi nedideli matmenys, elektrotechnika apima gana didelius objektus, tokius kaip: elektros pavaros, elektros linijos, elektrinės, transformatorinės ir kt.

Kita vertus, elektronika dirba su integruotomis mikroschemomis ir kitais radioelektronikos komponentais, kur daugiau dėmesio skiriama ne elektrai kaip tokiai, o informacijai ir tiesiogiai tam tikrų įrenginių, grandinių, vartotojų sąveikos algoritmams – su elektra, su signalai su elektriniu ir magnetiniu lauku. Kompiuteriai šiame kontekste taip pat priklauso elektronikai.

Svarbus šiuolaikinės elektrotechnikos formavimosi etapas buvo plačiai paplitęs XX amžiaus pradžioje. trifaziai elektros varikliai ir daugiafazės kintamosios srovės perdavimo sistemos.

Šiandien, kai nuo įtampos kolonos sukūrimo praėjo daugiau nei du šimtai metų, žinome daugybę elektromagnetizmo dėsnių ir naudojame ne tik nuolatinę ir žemo dažnio kintamąją srovę, bet ir kintamą aukšto dažnio bei pulsuojančią srovę, kurios dėka atveriamos ir realizuojamos plačiausios galimybės be laidų dideliais atstumais perduoti ne tik elektrą, bet ir informaciją net kosminiu mastu.

Dabar elektrotechnika ir elektronika neišvengiamai yra glaudžiai susipynusios beveik visur, nors visuotinai priimta, kad elektrotechnika ir elektronika yra visiškai skirtingo masto dalykai.

Pati elektronika, kaip atskiras mokslas, tiria įkrautų dalelių, ypač elektronų, sąveiką su elektromagnetiniais laukais.Pavyzdžiui, srovė laidoje – tai elektronų judėjimas veikiant elektriniam laukui Elektrotechnika retai kada gilinasi į tokias smulkmenas.

Tuo tarpu elektronika leidžia sukurti tikslius elektroninius elektros keitiklius, informacijos perdavimo, priėmimo, saugojimo ir apdorojimo įrenginius, įvairios paskirties įrangą daugeliui šiuolaikinių pramonės šakų.

Elektronikos dėka pirmiausia atsirado moduliacija ir demoduliacija radijo inžinerijoje ir apskritai, jei ne elektronika, nebūtų nei radijo, nei televizijos ir radijo transliacijų, nei interneto. Ant vakuuminių vamzdžių gimė elementarus elektronikos pagrindas, ir čia vargu ar pakaktų tik elektrotechnikos.

Puslaidininkinė (kieta) mikroelektronika, atsiradusi XX amžiaus antroje pusėje, tapo staigiu proveržio tašku kuriant kompiuterines sistemas, pagrįstas mikroschemomis, galiausiai aštuntojo dešimtmečio pradžioje atsiradęs mikroprocesorius pradėjo kurti kompiuterius pagal Moore'o dėsnį, kuris teigia, kad tranzistorių, esančių kristalinėje integrinėje grandinėje, skaičius padvigubėja kas 24 mėnesius.

Šiandien kietojo kūno elektronikos dėka egzistuoja ir vystosi korinis ryšys, kuriami įvairūs belaidžiai įrenginiai, GPS navigatoriai, planšetės ir kt. O pati puslaidininkinė mikroelektronika jau pilnai apima: radijo elektroniką, buitinę elektroniką, galios elektroniką, optoelektroniką, skaitmeninė elektronika, garso ir vaizdo aparatūra, magnetizmo fizika ir kt.

Tuo tarpu XXI amžiaus pradžioje evoliucinis puslaidininkinės elektronikos miniatiūrizavimas sustojo, o dabar praktiškai sustojo.Taip yra dėl to, kad kristale yra mažiausio įmanomo dydžio tranzistorių ir kitų elektroninių komponentų, kur jie vis dar gali pašalinti Džaulio šilumą.

Bet nors matmenys pasiekė kelis nanometrus, o miniatiūrizacija priartėjo prie įkaitimo ribos, iš esmės vis dar įmanoma, kad kitas elektronikos evoliucijos etapas bus optoelektronika, kurioje nešiklio elementas bus fotonas, daug mobilesnis, mažiau inercinis nei šiuolaikinės elektronikos puslaidininkių elektronai ir „skylės“...