Daiktų interneto (IoT) tendencijos 2021 m

Pastaraisiais metais daiktų internetas (IoT) įgauna vis didesnį populiarumą, daugiausia dėl savo didžiulio potencialo. Be to, 2020 m. prasidėjo įmonių skaitmeninės transformacijos banga, kurioje svarbų vaidmenį atlieka daiktų internetas. Pažiūrėkime, kas 2021 m. sparčiausiai auga IoT.

1. 5G tinklų plėtra

5G tinklų plėtra ir toliau yra pagrindinis prioritetas. Daiktų internetas iš tikrųjų egzistuoja tik dėl belaidžio ryšio, kuris yra neatsiejama jo dalis. Kuo patikimesnis ryšys, tuo didesnis našumas ir patikimumas.

Galinga 5G technologija – kelias į Pramonę 4.0

5G tinklai suteiks:

• Didesni kanalai (kad paspartintų duomenų perdavimą);

• Mažesnis atsilikimas (greitesnis atsakas);

• Galimybė vienu metu prijungti kelis įrenginius (sensoriams ir išmaniesiems įrenginiams). Tai suteikia daiktų interneto programoms naują naudojimo aspektą.;

• Daugelis kitų įrenginių ir jutiklių gali bendrauti tarpusavyje neperkraunant tinklo;

• Be to, mažas delsos laikas leidžia geriau išnaudoti autopilotus, pavyzdžiui, chirurginius robotus, o išmanieji miestai tikrai gali pakilti.

Tikrasis daiktų interneto potencialas bus išlaisvintas tik atsiradus 5G tinklams.

IoT ir 5G tinklai bus pritaikyti daugiausia tokiose srityse kaip:

• Automobilių pramonė ir platinimas;

• Išmanieji miestai;

• Sveikatos apsauga;

• Industrija;

• Elektra.

IoT ir 5G tinklai plačiai naudojami pramoninėje aplinkoje

2. Blockchain ir kibernetinis saugumas

IoT turės spręsti sudėtingas saugumo problemas. Šis sudėtingumas kyla dėl technologijų įvairovės ir paskirstymo. Prijungtų įrenginių tinklas išlieka pažeidžiamas atakų.

Kiek įrenginių buvo prijungta prie interneto 2020 m.? 26 milijardai potencialių įrenginių, per kuriuos galite pasiekti įmonės tinklą. Tinklo lygiu apsauga bus efektyviausia.

Dažniausiai pasitaikantys išpuolių tipai yra šie:

• Sukčiavimas 37%;

• Tinklo skverbtis 30%;

• Netyčinis atskleidimas 12 %;

• Pavogtas ar pamestas įrenginys arba įrašai 10%;

• Bloga sistemos konfigūracija 4%.

Duomenų apsauga daiktų interneto sistemose yra pagrindinė problema, kuriai reikia tvirto sprendimo. Šiuo metu blokų grandinės technologija atrodo tinkamiausia priemonė užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą.

IoT susiduria su saugumo iššūkiais

„IoT“ programos iš esmės yra paskirstytos sistemos, todėl „blockchain“ technologija joms puikiai tinka. Jis skirtas sprendimams, kurie apima daugelio komponentų sąveiką, o blokų grandinė užtikrina, kad operacijos būtų saugiai įrašomos fiksuotose eilutėse ir gali būti naudojamos sistemoje be galimybės keisti.

Tokios technologijos IT srityje dar nebuvo. Visada buvo galimybė pakoreguoti „rezultatą“. Be to, plačioji visuomenė supranta šios technologijos potencialą ir, pavyzdžiui, Šveicarija išbando internetinius rinkimus, pagrįstus blockchain.

Finansų įstaigoms jau tapo įprasta savo sandorius apsaugoti naudojant blokų grandinę. Iš pradžių jie bandė tai diskredituoti, bet suprato, kad iš tokios technologijos gali užsidirbti kiekvienas. Tuo pačiu metu „blockchain“ šiuo metu yra populiari daiktų internete dėl galimybės užtikrinti duomenų apsaugą naudojant šifravimo metodus ir tarpusavio ryšį be tarpininkų.

Taigi prognozės sutinka, kad artimiausiais laikotarpiais daiktų interneto rinka daugiau dėmesio skirs saugumo gerinimui.

Duomenys rodo, kad įvairus ir plačiai paplitęs daiktų interneto pobūdis kelia susirūpinimą dėl saugumo. Visapusiškų daiktų interneto sprendimų teikėjai turės finansinės naudos spręsdami IoT saugumo iššūkius. „Blockchain“ yra populiari IoT teikianti duomenų apsaugą naudojant šifravimą ir lygiaverčius metodus.

3. AI (dirbtinis intelektas), dideli duomenys ir pažangi analizė

Informacijos rinkimo nepakanka efektyviam verslo valdymui. Labai svarbu išanalizuoti surinktus duomenis ir remiantis šiais duomenimis priimti teisingus sprendimus.

Didėjantis prie interneto prijungtų įrenginių skaičius generuoja labai sudėtingą neapdorotą informaciją, o jos analizė tapo tikru iššūkiu duomenų analitikams.

Pavyzdžiui, prijungtos transporto priemonės arba pramoniniai robotai sukurti „terabaitus“ statistinių duomenų, kuriuos reikia toliau apdoroti, o be kurių informacija iš tikrųjų yra nenaudinga.

Tik dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsti analitiniai sprendimai gali apibendrinti šį didžiulį informacijos kiekį, tobulinti jį realiu laiku ir suteikti naujų įžvalgų. Šiandieninis daiktų internetas neįsivaizduojamas be šių aljansų.

Pramoniniai robotai gamina „terabaitus“ informacijos tolesniam apdorojimui

Dirbtinio intelekto ir didelių duomenų susiliejimas yra viena iš svarbiausių daiktų interneto tendencijų, galinčių duoti geresnių rezultatų pramonei ir pakeisti žmonių darbo būdą.

Be to, tvirta dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų ir išmaniųjų įrenginių integracija labai prisidės prie gynybos nuo saugumo grėsmių. Dabar yra modelių, kurie gali numatyti, kur įvyks kitas nusikaltimas. Visa tai matematikos ir dirbtinio intelekto dėka.

Be to, šis metodas leidžia sistemoms suaktyvinti signalus arba veiksmus neperduodant duomenų. Rezultatas – geresnis našumas, nes tinklai veikia mažu delsos laiku.

Kita tendencija yra integruoti duomenų srautus tiesiai į mašininį mokymąsi. Galimos programos apima išmanius namus, liftų priežiūrą, sveikatos priežiūros diagnostiką, įmonių tinklo saugumo pažeidimų stebėjimą ir kt.

Be to, surinkti duomenys bus parduodami kaip atskira prekė. Naujausia mašininio mokymosi statistika atspindi šią raidą.

Svarbi tendencija yra tiesioginis duomenų srautų integravimas į mašininį mokymąsi

4. Skaitmeniniai dvyniai

Didėjant „blockchain“ diegimui daiktų internete, skaitmeninės dvynių technologijos populiarumas auga ir tampa viena pagrindinių daiktų interneto rinkos tendencijų.

Skaitmeniniai dvyniai yra vieno iš objektų ar procesų veidrodis, turintis tas pačias savybes ir veikiantis lygiai taip pat, kaip tikrosios jų versijos. Galite galvoti apie tai kaip apie realaus pasaulio objektą ar procesą, kuris turi virtualų atitikmenį.

Tada virtualiame pasaulyje galime patikrinti, kas atsitiks, jei prie gamybos pridėsime dar du robotus. Virtualus dvynys paima duomenis iš realaus pasaulio ir parodo, koks yra galutinis rezultatas.

Pavyzdžiui, tai gali reikšti, kad negalėsime pristatyti produktų arba bus perkrauta gamybos linija. Taigi, viską išbandome virtualiai, bet su tikrais duomenimis.

Skaitmeniniai dvyniai yra vieno iš objektų ar procesų veidrodis

Priežastis, kodėl „blockchain“ suteikia pakankamą pagrindą skaitmeniniams dvyniams veikti, yra dėl pagrindinių šios technologijos savybių:

• Valdymas;

• Nekintamumas;

• Jokių tarpininkų.

Šios funkcijos labai naudingos skaitmeniniams dvyniams, nes leidžia saugiai perduoti vertingus duomenis tarp virtualaus ir realaus pasaulių.

Tokie eksperimentai yra labai naudingi pramoniniam daiktų internetui. Pavyzdžiui, gamybinėse gamyklose naudodami virtualias prijungtos įrangos kopijas, galime imituoti įvairias situacijas ir numatyti teigiamus bei neigiamus rezultatus, tokiu būdu galime išvengti nelaimingų atsitikimų ir pagerinti fizinės įrangos efektyvumą.

Pramoninės sistemos gali išnaudoti visas skaitmeninių dvynių galimybes. Ateityje nėra išmaniosios gamybos be skaitmeninių dvynių.

Pramoninės sistemos gali išnaudoti visas skaitmeninių dvynių galimybes

5. Profilaktinė priežiūra

Profilaktinės priežiūros koncepcija yra tikrai patogus daiktų interneto sprendimas tiek pramonės įmonėse, tiek asmeniniame žmonių gyvenime. Tikėtina, kad ateinančiais metais į šią technologiją bus investuojama vis daugiau.

Galų gale, pripažinkime, kas gi nenorėtų žinoti, kada gali sugesti gamybos mašina, robotas, variklis ar katilas?

Pramoninėse įmonėse daugybė jutiklių stebi komponentų būklę ir perduoda duomenis į dirbtinio intelekto valdomą programinę įrangą, kuri analizuoja duomenis ir gali numatyti, kada gali įvykti gedimas ar net visiškas išjungimas. Technikai yra informuojami laiku ir gali pakeisti dalis, kol jos sugenda.

Profilaktinė priežiūra yra būdas nustatyti gedimo tikimybę

Išmaniuosiuose namuose jutikliai valdo visus įrenginius, įskaitant elektrą, vandenį ir šildymą. Kai aptinkamos problemos, pvz., vandens nutekėjimas ar trumpasis jungimas, namų savininkams pranešama per programą, kad jie galėtų greitai imtis atsargumo priemonių.

Tarp pagrindinių privalumų yra šie:

• Kainos sumažinimas;

• Saugesnes darbo sąlygas;

• Gebėjimas išvengti rimtų įvykių ir žalos.

O ši paslauga tikrai reikalinga daugumai pramonės šakų: gamyba, logistika, sandėliai, sveikatos apsauga, išmanieji miestai ir kt.

6. Periferinis kompiuteris (greitesnė debesies alternatyva)

Kitas daiktų interneto ramstis yra debesų kompiuterija.Tačiau debesų kompiuterija turi didelių trūkumų, tokių kaip mažas pralaidumas ir didelis delsimas, dėl kurių gali kilti problemų, ypač kai apdorojimas realiuoju laiku yra labai svarbus. Todėl daugelis įmonių dabar investuoja į naujausias technologijas.

Naudojant debesų kompiuteriją, iš jutiklių ir įrenginių surinkti duomenys turi patekti į centrinį debesies serverį, kad būtų galima juos apdoroti ir išsiųsti atgal. Paprastai tai yra dideli atstumai ir sukelia daug delsos.

Taikant krašto skaičiavimą, informacija, surinkta iš įrenginio, apdorojama tiesiogiai tame įrenginyje, nesiunčiama kitur. Tai įmanoma dėl padidėjusios šiuolaikinių įrenginių skaičiavimo galios.

Besivystanti „Pramonės 4.0“ koncepcija iš esmės apima pažangų skaičiavimą

Periferinis kompiuteris yra decentralizuotas, o įrenginiuose (pakraščiuose) surinkti duomenys nesiunčiami į centrinį serverį, o apdorojami tuose įrenginiuose. Šis metodas leidžia žymiai sutaupyti pralaidumo ir gali užtikrinti didesnį privatumą.