Vėdinimo sistemų automatizavimas

Siekdami sudaryti būtinas sąlygas tinkamam oro judėjimui patalpose, sukurti patikimas vėdinimo ir kondicionavimo sistemas, sumažinti aptarnaujančio personalo poreikį, taip pat taupyti energiją, išsaugoti šaltį ir šilumą, jie naudojasi automatizuotų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų naudojimas, kuris, be kita ko, apima automatinį įrangos išjungimą ir įjungimą avarinėse situacijose.

Tam, kad automatizuota sistema veiktų teisingai ir ekonomiškiausiai, ant plokščių išdėliojami valdymo prietaisai pagrindiniams parametrams stebėti. Atskiruose mazguose, kad būtų galima sekti atskirų elementų darbą, įrengiami vietiniai valdymo įrenginiai tarpiniams indikatoriams stebėti.

Registravimo prietaisų automatizavimas leidžia vesti ir analizuoti einamąjį vėdinimo įrenginių darbą, o signaliniai įrenginiai, skirti užkirsti kelią technologinio proceso sutrikimams ir dėl to gaminių defektams, naudojami laiku pašalinti pavojingus nukrypimus.

Vėdinimo ir kondicionavimo sistemos indikatoriai montuojami tiek tiekiamoje vėdinimo sistemoje, tiek kombinuotose sistemose su oro šildymu, tiek oro kondicionavimo sistemose. Svarbu kontroliuoti oro temperatūrą kartu su aušinimo skysčio parametrų valdymu.

Kalbant konkrečiai apie oro kondicionavimą, svarbu stebėti oro drėgmę, karšto ir šalto vandens temperatūrą bei slėgį, kad būtų galima tinkamai reguliuoti siurblių, tiekiančių vandenį į laistymo kamerą, darbą.

Atsižvelgiant į tai, kiek tikslus turi būti palaikomų parametrų reguliavimas, nuo sistemos paskirties, ekonominio ir techninio pagrįstumo, pasirenkamas pozicinis, proporcingas ar proporcingai integruotas automatizuotos sistemos valdymo būdas. Ir priklausomai nuo energijos rūšies, kuri naudojama sistemos veikimui užtikrinti, valdymo sistema gali būti elektrinė arba pneumatinė.

Jeigu įmonėje nėra suspausto oro tinklų arba jo įrengimas ekonomiškai nepriimtinas, tuomet naudojama elektros valdymo sistema. Jei įmonėje yra suspausto oro tinklas (su slėgiu nuo 0,3 iki 0,6 MPa), arba gaisrinės saugos tikslais naudojama pneumatinė valdymo sistema.

Automatinio oro temperatūros reguliavimo principas susideda iš recirkuliacinio oro ir lauko oro maišymo, taip pat oro šildytuvų darbo režimų keitimo. Šie metodai gali būti naudojami kartu arba atskirai. Tuo pačiu metu klimato sistemos reguliavimo dėka pasiekiama reikiama temperatūra, slėgis ir santykinė drėgmė.

Elektros tiekimo automatizuota vėdinimo sistema pasižymi oro temperatūros matavimu patalpoje (po ventiliatoriaus) ir karšto vandens temperatūros prieš ir po šildytuvo. Tuo pačiu metu dėl termostato, kuris automatiškai veikia karšto vandens reguliavimo vožtuvą, kambario temperatūra keičiasi norima kryptimi.

Sistema turi du temperatūros jutiklius, kurių funkcija yra apsaugoti oro šildytuvą nuo užšalimo. Pirmasis jutiklis stebi aušinimo skysčio temperatūrą po šildytuvo (grįžtamajame vamzdyje), antrasis - oro temperatūrą tarp šildytuvo ir filtro.

Jei veikiant vėdinimo įrenginiui pirmasis jutiklis nustato aušinimo skysčio temperatūros sumažėjimą iki +20 - + 25 ° C, tada ventiliatorius automatiškai išsijungs ir valdymo vožtuvas bus visiškai atidarytas, kad būtų tiekiamas aušinimo skystis. šildytuvas šildymui.

Jei įleidžiamo oro temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C, oro šildytuvo užšalimas, žinoma, yra neįmanomas ir nereikia išjungti ventiliatoriaus, nereikia atidaryti karšto vandens vožtuvo, — antrasis jutiklis išjungs oro šildytuvo apsaugos nuo užšalimo modulį.

Naktį palikite išjungtą ventiliatorių, o šildytuvas turi būti apsaugotas nuo užšalimo, tada antrasis jutiklis (priešais šildytuvą), nustatęs žemesnę nei + 3 ° C temperatūrą, atidarys karšto vandens tiekimo vožtuvą. Kai šildytuvas įkaista, vožtuvas užsidaro.

Taigi automatinis dviejų padėčių oro temperatūros reguliavimas priešais šildytuvą realizuojamas išjungus ventiliatorių. Kai sistema paleidžiama, šildytuvas pašildomas prieš įsijungiant ventiliatoriui. Įjungus ventiliatorių sklendė atsidaro.

Orui šildyti galima naudoti vieną iš dviejų schemų. Pirmoje schemoje, sumontuotoje šildomo oro sraute, termostatas, oro temperatūrai nukrypus nuo nustatyto lygio, įjungia variklio vožtuvą, kuris reguliuoja aušinimo skysčio tiekimą į šildytuvą (rekomenduojama jį naudoti, jei aušinimo skystis yra vanduo). Vanduo patenka į šildytuvą proporcingai vožtuvo padėčiai virš sėdynės aukštyje.

Kai šilumnešis naudojamas garas, jo tiekimas nebus proporcingas ir tada tinka antrasis valdymo būdas. Garams palankioje grandinėje termostatas valdo servo variklį, prijungtą prie droselio vožtuvų, kurie reguliuoja aplinkkelio oro ir oro, tekančio tiesiai per šildytuvą, santykį.

Oro drėkinimas purkštukų kameroje kontroliuojamas vienu iš dviejų metodų, pagrįstų adiabatiniu prisotinimu. Santykis? R yra tiesiogiai susijęs su drėkinimo koeficientu p ir, keisdami p, keičiame ? P.Drėgmės reguliatorius valdo variklio vožtuvą, sumontuotą siurblio išleidimo pusėje, kuris tiekia vandenį į purkštukus iš kameros angos. Bet yra ir antras būdas.

Antras būdas – pakeitus oro, praeinančio per šildytuvą, temperatūrą, galima pakeisti drėgmę, palikdami jį nepažeistą? ir p.. Tiesiog drėgmės reguliatorius šiuo atveju reguliuoja šilumnešio tiekimą į šildytuvą.

Orui aušinti naudojamas toks procesas. Kanalu transportuojamas oras patenka į purkštukų kamerą, kur jį reikia atvėsinti purškiant šaltu vandeniu. Droselio sklendžių padėtis keičiama taip, kad dalis oro srauto būtų apeinama, o dalis būtų purkštukų kameroje. Temperatūra aplinkkelio kanale nesikeičia.

Daliai srauto praėjus pro purkštukų kamerą, atskirti srautai vėl sujungiami, sumaišomi ir dėl to oro temperatūra tampa tinkama pagal sąlygas patalpoje. Oro, praeinančio per purkštuko kamerą arba aplinkkelį, dalis yra reguliuojama ir gali siekti iki 100% – visas srautas per kamerą arba visas srautas per aplinkkelį.

Kokią sistemą pasirinkti – proporcinę ar dviejų padėčių? Priklausomai nuo reguliavimo agento gamybos ir jo suvartojimo kiekio santykio. Jei agento produkcija yra daug didesnė už vartojimo pajėgumus, tada proporcinė sistema yra geresnė, o kitu atveju dviejų padėčių sistema.

Nusprendus patalpoje statyti drėgmės valdymo sistemą, nustatomas vandens garų kiekis, kurį galės priimti patalpoje esantis oras.

Temperatūrai patalpoje įtakos turi joje esantys vidiniai paviršiai, o paprastumo dėlei manysime, kad patalpoje esantys daiktai neturi įtakos oro temperatūrai.

Visuotinai žinoma, kad paviršių temperatūra skiriasi nuo oro, o kadangi jie yra dideli, šiluminis efektas visada būna toks, kad oro temperatūra atitinka paviršiaus temperatūrą, o oro temperatūros pokytis rodo pakitusi paviršiaus temperatūra.