Pirmoji pagalba patyrus elektros smūgį, veiksmai patyrus elektros smūgį
Yra daug atsitiktinių įtampų poveikio žmogui, tačiau tik nedaugelį jų lydi didelės srovės, sukeliančios elektros sužalojimus, o dar rečiau – mirtį. Statistika pažymi, kad viena mirtis įvyksta 140–150 tūkstančių elektros grandinės atsiradimo per žmogaus kūną atvejų.
Daugybė tyrimų ir praktikos nustatė, kad stresą patiriančio ir išorinių gyvybės ženklų nerodančio žmogaus būklę reikia vertinti tik kaip įsivaizduojamą mirtį, kurią sukėlė laikinas organizmo funkcinis sutrikimas.
Būtent todėl, nukentėjusįjį nuo elektros šoko, būtina imtis priemonių, kad nukentėjusysis būtų išlaisvintas iš srovės ir nedelsiant pradėti teikti jam pirmąją pagalbą.
Išlaisvinti žmogų nuo srovės veiksmų būtina kuo greičiau, tačiau reikia imtis atsargumo priemonių. Jei nukentėjusysis yra aukštyje, reikia imtis priemonių, kad jis nenukristų.
Prisilietimas prie energingo žmogaus yra pavojingas, todėl atliekant gelbėjimo darbus būtina griežtai laikytis tam tikrų atsargumo priemonių, kad šiuos darbus atliekantiems asmenims nepatirtų galimo elektros smūgio.
Nukentėjusįjį nuo srovės lengviausia išvaduoti išjungus elektros instaliaciją ar tą jos dalį, prie kurios žmogus prisiliečia... Išjungus prietaisą elektros lemputė gali užgesti, todėl nesant dienos šviesos , būtina turėti kitą paruoštą šviesos šaltinį – žibintą, žvakę ir kt.
Jei neįmanoma greitai išjungti įrenginio, būtina imtis atitinkamų atsargumo priemonių, kad jie nesiliestų su įtampa veikiančia dalimi arba nukentėjusiojo kūnu, taip pat esant pėdos įtampai.
Įrenginiuose, kurių įtampa yra iki 400 V, nukentėjusįjį galima ištraukti iš sausų drabužių. Tokiu atveju nelieskite neapsaugotų nukentėjusiojo kūno vietų, šlapių drabužių, batų ir pan.
Esant elektros apsaugos priemonėms – dielektrinėms pirštinėms, kaliošams, kilimams, stovams – jomis reikia naudotis išlaisvinant nukentėjusįjį nuo srovės.
Tais atvejais, kai nukentėjusiojo rankos uždengia laidą, nupjaukite laidą kirviu ar kitu aštriu daiktu izoliuotomis rankenomis (sausa mediena, plastikas).
Įrenginiuose, kurių įtampa didesnė nei 1000 V, norint išlaisvinti auką, būtina naudoti izoliacinį strypą arba izoliacines žnyples, laikantis visų šių saugos įtaisų naudojimo taisyklių.
Jei nukentėjusysis nukrenta dėl stulpo įtempimo, jis turi būti izoliuotas nuo žemės, po juo paslydus sausą medinę lentą ar fanerą.
Paleidus nukentėjusįjį iš srovės, būtina nustatyti žalos laipsnį ir, atsižvelgiant į nukentėjusiojo būklę, suteikti jam medicininę pagalbą. Jeigu nukentėjusysis neprarado sąmonės, būtina suteikti jam poilsį, o esant sužalojimams ar sužalojimams (sumušimai, lūžiai, patempimai, nudegimai ir kt.), jam turi būti suteikta pirmoji pagalba prieš atvykstant gydytojui arba nuvežtas į artimiausią gydymo įstaigą.
Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, bet kvėpavimas išsaugotas, būtina jį lygiai ir patogiai paguldyti ant minkštos lovos – antklodė, drabužiai ir pan. ir pan., atsegti apykaklę, diržą, nusivilkti ankštus drabužius, nuvalyti burną kraujas, gleives, aprūpinti grynu oru, leisti kvepėti amoniaku, purkšti vandeniu, įtrinti ir sušildyti kūną.
Nesant gyvybės požymių (klinikinės mirties atveju nėra kvėpavimo ir pulso, akių vyzdžiai plečiasi dėl smegenų žievės deguonies bado) arba nutrūkus kvėpavimui, nukentėjusysis turi būti greitas. atleidžiamas nuo kvėpavimą varžančių drabužių, valo burną ir atlieka dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą.
Dirbtinis kvėpavimas
Esami dirbtinio kvėpavimo metodai skirstomi į aparatinius ir rankinius.
Paprasčiausias dirbtinio kvėpavimo aparatas yra rankinis nešiojamasis aparatas RPA-1. Prietaisas pučia ir pašalina orą iš aukos plaučių per guminį vamzdelį arba sandariai pritvirtintą kaukę. RPA-1 paprasta naudoti, per vieną ciklą į plaučius galima įpūsti iki 1 litro oro.
Norint atlikti dirbtinį kvėpavimą naudojant RPA-1, nukentėjusysis turi būti paguldytas ant nugaros, atidaryti ir išsivalyti burną, įkišti į burną oro vamzdelį (kad liežuvis nenugrimztų) ir užsidėti tinkamo dydžio kaukę. Naudodami diržus nustatykite kailio išsiplėtimo laipsnį, kuris lemia tiekiamo oro kiekį. Ištempus kailį, į kailį įtraukiamas oras iš atmosferos. Suspaudus kailį, šis oras pumpuojamas į aukos plaučius. Per kitą kailio tempimą vyksta pasyvus iškvėpimas per kvėpavimo vožtuvą, kuris neleidžia aukos plaučiams slėgiui pakilti virš normalaus.
Be šio metodo, šiandien plačiai taikomas dirbtinis kvėpavimas burna į burną ir burna į nosį, kuris yra pats efektyviausias.
Prieš pradėdami dirbtinį kvėpavimą, turite įsitikinti, kad aukos kvėpavimo takai yra atviri. Jei jo žandikauliai suspausti, jie išskleidžiami kokiu nors plokščiu daiktu. Burnos ertmė yra išlaisvinta nuo gleivių. Tada nukentėjusysis paguldomas ant nugaros, o kvėpavimą ir kraujotaką ribojantys drabužiai atsegami. Tuo pačiu metu jo galva turi būti staigiai atmesta atgal, kad smakras būtų vienoje linijoje su kaklu. Šioje padėtyje liežuvio šaknis nukrypsta nuo įėjimo į gerklas, taip užtikrinant visišką viršutinių kvėpavimo takų praeinamumą. Norint išvengti liežuvio atitraukimo, reikia tuo pačiu metu stumti apatinį žandikaulį į priekį ir laikyti jį tokioje padėtyje. Tada globėjas giliai įkvepia ir, laikydamas burną prie nukentėjusiojo burnos, pučia orą į plaučius (burna į burną metodas).Kai nukentėjusiojo krūtinė pakankamai išsiplėtė, oro pūtimas sustabdomas. Šiuo atveju nukentėjusysis turi pasyvų iškvėpimą. Tuo tarpu globėjas dar kartą giliai įkvėpia ir kartoja insultą. Tokių smūgių dažnis suaugusiems turėtų siekti 12-16, vaikams - 18-20 kartų per minutę. Pučiant orą aukos šnervės užspaudžiamos pirštais, o pūtimui nustojus atveriamos, kad būtų palengvintas pasyvus iškvėpimas.
Taikant metodą „burna į nosį“, oras pučiamas per nosies kanalus, palaikant aukos smakrą ir lūpas, kad oras nepatektų pro burnos angą. Vaikams dirbtinis kvėpavimas gali būti atliekamas „iš burnos į burną ir nosį“.
Širdies masažas
Širdies veiklai atkurti naudojamas netiesioginis arba uždaras širdies masažas. Nukentėjusysis paguldomas ant nugaros. Slaugytojas atsistoja prie aukos šono arba galvos ir deda delną ant apatinio krūtinkaulio trečdalio viduryje (prieširdžių srityje). Kita ranka uždedama ant pirmosios rankos užpakalinės dalies, kad padidėtų spaudimas, o padedant stipriai spaudžiant abiem rankomis, aukos priekinė krūtinės dalis pasislenka 4-5 cm link stuburo. Paspaudus reikia greitai nuimti rankas.Uždaras širdies masažas turi būti atliekamas normalios širdies veiklos ritmu, tai yra 60 — 70 spaudimų per minutę.
Uždaro masažo pagalba neįmanoma išvesti širdies iš virpėjimo būsenos. Fibriliacijai pašalinti naudojami specialūs prietaisai – defibriliatoriai. Pagrindinis defibriliatoriaus elementas yra kondensatorius, kuris įkraunamas iš tinklo ir iškraunamas per aukos krūtinę.Iškrova vyksta kaip vienas srovės impulsas, kurio trukmė yra 10 μs, o amplitudė yra 15–20 A, esant iki 6 kV įtampai. Srovės impulsas išveda širdį iš virpėjimo būsenos ir priverčia sinchronizuoti visų širdies raumenų skaidulų funkciją.
Gaivinimo priemonės, įskaitant uždarą širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, atliekamos, kai auka yra klinikinės mirties būsenoje. Uždaras širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas atliekamas taip pat, kaip aprašyta aukščiau. Jeigu padeda du žmonės, tai vienas iš jų atlieka uždarą širdies masažą, o kitas – dirbtinį kvėpavimą. Tokiu atveju su kiekvienu oro išpūtimu atliekami 4-5 spaudimai ant krūtinės. Pučiant orą negalima spausti krūtinės, o jei nukentėjusysis dėvi termo drabužius, tuomet spaudimas gali būti tiesiog pavojingas.
Jei padeda vienas žmogus, tai jis pats turėtų atlikti ir uždarą širdies masažą, ir dirbtinį kvėpavimą. Operacijų seka šiuo atveju yra tokia: 2–3 oro įkvėpimai, o po to 15 smūgių širdies srityje.
Gaivinimo veikla turi būti atliekama tol, kol atstatomas normalus širdies ir kvėpavimo organų darbas, apie kurį liudija odos rausvumas, vyzdžių susiaurėjimas ir reakcijos į šviesą atkūrimas, pulso atsiradimas ant kūno. miego arterijos ir kvėpavimo atstatymas.Jei nukentėjusiojo gaivinti neįmanoma, šios priemonės turėtų būti tęsiamos tol, kol atvyks medicinos personalas arba kol pasirodys akivaizdūs negrįžtamos (biologinės) mirties požymiai: kūno temperatūros sumažinimas iki aplinkos temperatūros, lavonų mirtis, lavonų dėmės.
Taip pat skaitykite šia tema: Kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą