Kabelių tiesimas tuneliuose ir kolektoriuose

Kabelių tunelius ir kolektorius rekomenduojama statyti miestuose ir įmonėse, kuriose yra tankiai užstatyta teritorija arba didelis teritorijos prisotinimas požeminėmis komunikacijomis, taip pat didelių metalurgijos, mašinų gamybos ir kitų įmonių teritorijose.

Apvalaus skerspjūvio tuneliai ir kolektoriai yra 2,6 m vidinio skersmens ir yra skirti dvipusiam kabelių tiesimui.

Stačiakampio skerspjūvio kabelių tuneliai ir kolektoriai yra skirti dvipusiam ir vienpusiam kabelių klojimui ir yra kiaurai ir pusiau kiaurai. Esant daugybei kabelių, tuneliai ir stačiakampio skerspjūvio kolektoriai gali būti trigubai (dvigubai) poslinkiai.

Fig. 1. Kabelių tiesimas tuneliuose ir apskrito skerspjūvio kolektoriuose: a — tunelis, b — kolektorius; 1 — tunelio blokas, 2 — kabelio konstrukcijos blokas; 3 — kabeliai virš 1 kV; 4 — kabeliai iki 1 kV; 5 — valdymo kabeliai; 6 — jungiamoji mova; 7 — laisva lentyna jungčių klojimui; 8 — lempa; 9 - gaisro detektorių ir vamzdynų, skirtų mechanizuotam dulkių šalinimui ir gaisrui gesinti, zona.

2 paveiksle parodytas kabelių išdėstymas stačiakampiuose tuneliuose.

Fig. 2. Kabelių tiesimas stačiakampio skerspjūvio tuneliuose ir kolektoriuose: a ir b praėjimas su dvipusiu kabelių išdėstymu, vidinis praėjimas trisienis su keturkampiu kabelių išdėstymu; d — vienpusio kabelių išdėstymo valdymo taškas; d-dvišalis praėjimo kolektorius; 1 — tunelio blokas; 2 — bagažinė; 3 — lentyna; 4 — pakaba; 5 — ugniai atspari užtvara; 6 — suvirintas padėklas; 7 — gaisro detektorių ir vamzdynų, skirtų mechanizuotam dulkių šalinimui ir gaisrui gesinti, zona; 8 — lempa; 9 — maitinimo kabeliai virš 1 kV; 10 — maitinimo kabeliai iki 1 kV; 11 — valdymo kabeliai; 12 — jungtis apsauginiame korpuse; 13 — lentyna jungiamajai movai pakloti; 14 — pakaba.

Naudoti puspereiginius tunelius leidžiama tose vietose, kur požeminės komunikacijos trukdo atlikti pravažiuojamąjį tunelį, o perpusinis tunelis imamas ne ilgesniu kaip 15 m ir kabeliams, kurių įtampa ne didesnė kaip 10 kV.

Kabelių tuneliuose ir kolektoriuose praėjimai turi būti ne mažesni kaip 1 m, tačiau atkarpose, kurių ilgis ne didesnis kaip 500 mm, leidžiama praėjimus sumažinti iki 800 mm.

Tunelio arba kolektoriaus grindys turi būti padarytos su ne mažesniu kaip 1 % nuolydžiu į baseinus arba lietaus nuotakas. Nesant drenažo įrenginio, kas 25 m įrengiami 0,4×0,4×0,3 m dydžio drenažo šuliniai, uždengti metalinėmis grotelėmis. Jei reikia pereiti nuo vienos markės prie kitos, reikia įrengti rampas, kurių nuolydis ne didesnis kaip 15˚. Tuneliuose (kolektoriuose) turi būti imamasi priemonių, kad į juos nepatektų požeminis ir technologinis vanduo, užtikrinamas grunto ir lietaus vandens nutekėjimas.

Tuneliuose (kolektoriuose) pirmiausia turėtų būti įrengta natūrali ventiliacija.Vėdinimo sistemos parinkimas ir vėdinimo įrenginių apskaičiavimas atliekamas pagal statybos specifikacijose nurodytą šilumos išsiskyrimą. Vėdinimo įrenginiai turi būti automatiškai išjungti, o ortakiuose įrengti nuotoliniai arba rankiniai sklendės, kad kilus gaisrui oras nepatektų į kolektorių ar tunelį.

Tunelyje ir kolektoriuje turi būti numatytos stacionarios nuotolinio ir automatinio gaisro gesinimo priemonės, gaisro šaltiniu gali būti kabeliai, kabelių jungtys, ugnies ir degių medžiagų nepaisymas montavimo ar remonto darbų metu.

Kolektoriuose ir tuneliuose turėtų būti įrengtas elektrinis apšvietimas ir daugybė nešiojamų lempų bei prietaisų.

Ilgi kabelių tuneliai ir kolektoriai išilgai ugniai atspariomis pertvaromis suskirstyti į ne daugiau kaip 150 m ilgio skyrius su durelėmis.

Kabelių tiesimas kolektoriuose ir tuneliuose apskaičiuojamas atsižvelgiant į galimybę papildomai nutiesti kabelius ne mažiau kaip 15 proc.

Prieš pradedant tiesti kabelius, užbaigtus tunelius ir kolektorius turi priimti elektros instaliacijos ir eksploatuojančios organizacijos. Priimant patikrinama konstrukcijos atitiktis Projektas, taip pat PUE ir SNiP reikalavimus.

Metalinės atraminės konstrukcijos kabeliams turi būti montuojamos 0,8-1 m atstumu viena nuo kitos ant horizontalių tiesių ruožų. Trasos posūkio vietose atstumas tarp konstrukcijų parenkamas lokaliai, atsižvelgiant į leistiną kabelių lenkimo spindulį, bet ne daugiau kaip tiesiose atkarpose. Visos metalinės konstrukcijos turi būti padengtos antikorozine danga.

Prieš tiesdami kabelius konstrukcijose, eksploatuojančios organizacijos atstovai patikrina kabelių tiesimo trasos parengtį:

• sienose įmontuotų vamzdžių tvirtinimas;

• vamzdžių skersmuo ir jų atitiktis kabelio projektiniam ženklui;

• tvirtinimo konstrukcijų (stelažų, lentynų) ir atstumo tarp jų horizontaliai ir vertikaliai;

• metalinių konstrukcijų dažymas (ypač suvirinimo vietose);

• vandens trūkumas ir vandens nutekėjimas duobėse;

• elektros instaliacijos tinkamumas eksploatuoti ir lempų buvimas (jei reikia, posūkiuose įrengti papildomą apšvietimą);

• pašalinių daiktų nebuvimas visame maršrute;

• Linijiniai ir kampiniai volai išilgai viso bėgio (kampiniai volai turi būti pritvirtinti).

Įvykdžius išvardintus reikalavimus, leidžiama kloti kabelius ir surašomas paslėptų darbų aktas bei statinio priėmimo kabelių montavimui aktas. Tiesiant tuneliuose galima naudoti tik kabelius su nedegiais apvalkalais.

Dvipusių kabelių konstrukcijų valdymo kabeliai, jei įmanoma, turi būti išdėstyti priešingoje maitinimo kabelių pusėje. Vienpusio konstrukcijų išdėstymo atveju valdymo kabeliai turi būti išdėstyti po maitinimo kabeliais ir atskirti horizontalia pertvara.

Naudojant automatinį gaisro gesinimą oro-mechaninėmis putomis arba vandens purškimu, užtvaros negali būti įrengtos.

Galios kabeliai, kurių įtampa iki 1 kV, turi būti klojami po aukštesnės kaip 1 kV įtampos kabeliais ir atskirti horizontalia užtvara.Skirtingų grupių kabelius, ty aukštesnės nei 1 kV įtampos darbinius ir atsarginius kabelius, rekomenduojama kloti skirtingose ​​lentynose, atskirtose horizontaliomis ugniai atspariomis pertvaromis. Pertvaroms rekomenduojamos presuotos nedažytos asbestcemenčio plokštės, kurių storis ne mažesnis kaip 8 mm.

Visų skerspjūvių šarvuotų kabelių ir 25 mm2 ir didesnio skerspjūvio nešarvuotų laidų klojimas turėtų būti atliekamas išilgai konstrukcijų (stelažų), o nešarvuotus kabelius, kurių laidų skerspjūvis ne didesnis kaip 16 mm2, padėklai, dedami ant kabelių konstrukcijų.

Tuneliuose ir kolektoriuose klojami kabeliai turi būti tvirtai pritvirtinti galiniuose taškuose, abiejose posūkių ir jungčių pusėse. Kad nereikėtų montuoti papildomų įvorių, pageidaujamą kabelio ilgį reikia pasirinkti akis į akį.

Kiekvienas maitinimo kabelių sujungimas turi būti nutiestas ant atskiros laikančiųjų konstrukcijų lentynos ir uždengtas apsaugine priešgaisrine striuke, kuri per visą lentynų plotį nuo viršutinio ir apatinio kabelių turi būti atskirta apsauginėmis asbestcemenčio pertvaromis. tunelyje ir kanale turi būti laisvos lentynų eilės jungiamųjų jungčių klojimui.

Kabelių pravedimui per pertvaras, sienas ir lubas turi būti sumontuoti atšakų vamzdžiai iš nedegių vamzdžių. Vietose, kur kabeliai eina per vamzdžius, juose esančios tvoros turi būti kruopščiai užsandarintos nedegia medžiaga.Užpildymo medžiaga turi užtikrinti sukibimą ir būti lengvai sunaikinama, jei įrengiami papildomi kabeliai arba jie iš dalies keičiami.

Priešgaisrinės saugos sąlygomis kabelių tuneliuose naudoti nešarvuotus kabelius su polietileno apvalkalu draudžiama.

Prieš klojant kabelį, pagal projektą būtina išmatuoti kabelio linijos ilgį. Klojant kabelį prailgintuose tuneliuose, taip pat būtina išsiaiškinti vietų, iš kurių kabelį galima traukti į tunelį ar kolektorių (šuliniai, vėdinimo šachtos ir kt.), vietą, nustatyti tikrąjį atstumą tarp jų.

Mechanizuotas trosų valcavimas tuneliuose, kaip taisyklė, atliekamas traukiant gerve (3 pav.).

Ryžiai. 3. Kabelio riedėjimas tunelyje: 1 — kabelio būgnas; 2 — kampiniai ritinėliai; 3 — linijiniai ritinėliai; 4 — kampinis volas takelio vingyje, 5 — trosas; 6 — gervės lynas

Fig. 4. Platformos su traukos gerve įrengimas prie ventiliacijos veleno angos: 1 — gervė; 2 — platforma; 3 — bagažinė; 4 — teleskopinis porose, 5 — skersinis sija, 6 — ventiliacijos velenas

Ryžiai. 5. Apėjimo bloko, skirto lyno praėjimui iš tunelio ir ventiliacijos šachtos, įrengimas: 1 — lynas; 2 — skersinė sija; 3 — kablys; 4 — ašis; 5 — blokas, 6 — sustiprinta bagažinė

Išvyniojimo metu troso būgnas viename takelio gale montuojamas ant domkratų, o kitame gale – traukos gervė. Gervės trosas pritvirtinamas prie troso galo, trosas traukiamas išilgai maršruto, o tada rankiniu būdu perkeliamas į nurodytą troso konstrukcijų vietą.

Ryžiai. 6. Aplenkimo universalaus įrenginio įrengimas kabelio trasos sukimosi kampu tunelyje: 1 — sukibimas; 2 — sektorius; 3 — atraminis volas

Ryžiai. 7. Apeinamojo universalaus įrenginio įrengimas nuleidžiant kabelį iš šulinio (ventiliacijos šachtos) į tunelį: 1 — atraminis volas; 2 — teleskopinis stovas; 3 — volelis; 4 — sektorius; 5 - užfiksuoti

Prieš riedėjimą palei trasą įrengiami įvairūs įrenginiai:

• fiksuota gervės lyno kryptis (4 pav.) — kai lynas juda nuo traukos gervės būgno iki ventiliacijos veleno;

• aplinkkelio blokas, skirtas lynui pravesti iš ventiliacijos šachtos (šulinio) ir tunelio ventiliacijos šachtos ir tunelio lubų sankirtoje (5 pav.);

• aplinkkelio įtaisus po sukimosi kampais (6 pav.), kabelio tunelio įėjimo taškuose (7 pav.).

Esant vamzdžių sankirtoms ir konstrukcinėms angoms, įrengiami specialūs įtaisai kabeliui įvesti į vamzdį (8 pav.) ir apėjimo įtaisai kabeliui pravesti per angas (9 pav.).

Ryžiai. 8. Įrenginys iki 10 kV įtampos kabeliui įvesti į vamzdžius: 1 — volelis; 2 — varžtas, 3 — kreiptuvas; 4 — rokeris; 5 — šaudymo vadovas

Ryžiai. 9. Aplenkimo įtaisas kabeliui pravesti per skylutes: 1 — vertikalus volas, 2 — varžtinis spaustukas: 3 — rėmo ribotuvas; 4 — horizontalus volelis; 5 — fiksuotas rėmas; 6 — vidurių užkietėjimas; 7 — kilnojamas rėmas; 8 - siena

Horizontaliai išilgai konstrukcijų klojami kabeliai tvirtai pritvirtinami galiniuose taškuose, trasos vingiuose, abiejose kabelio vingio pusėse, jungtyse ir galinėse jungtyse bei antgaliuose. Prie kiekvienos kabelio konstrukcijos tvirtinami vertikaliai išilgai konstrukcijų ir sienų klojami kabeliai.

Tvirtinimo vietose tarp nešarvuotų kabelių su švino arba aliuminio apvalkalu, metalinėmis laikančiomis konstrukcijomis ir metaliniu kronšteinu, apvalkalui apsaugoti turi būti dedamos ne mažesnės kaip 1 mm storio elastinės medžiagos (skardos, polivinilchlorido lakšto) tarpinės. nuo mechaninių pažeidimų.

Nešarvuotus kabelius su plastikiniu apvalkalu galima tvirtinti spaustukais (spaustukais) be sandariklių.Tunelyje nutiestų kabelių metaliniai šarvai turi būti su antikorozine danga.