Oro linijų atramų surinkimas ir montavimas
Oro linijų, kurių įtampa iki 1000 V, tiesimui naudojamos medinės ir gelžbetoninės atramos. Medinės atramos yra skirtingos konstrukcijos (1 pav., a, b, c, d).
Spygliuočių mediena (maumedis, eglė, pušis ir kt.) daugiausia naudojama medinių atramų gamybai. Oro linijų iki 1000 V pagrindinių atramų elementų (stelažų, tvirtinimų, skersinių, atramų) pušinių rąstų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 14 cm, o pagalbinių dalių (skersinės sijos, sija po skersiniu ir kt.). ) - mažiausiai - šiek tiek 12 cm.
Stulpų mediena yra trumpaamžė ir, pavyzdžiui, neapdorotų medinių pušinių stulpų tarnavimo laikas yra apie 5 metus. Pavojingi medienos naikintojai yra stulpiniai grybai, rausvieji pelenų grybai, miegantys grybai ir vabzdžiai, tokie kaip širšės, juodosios barbelos ir termitai.
Medinių stulpų tarnavimo trukmės pailgėjimas 3-4 kartus pasiekiamas apdorojant juos įvairiomis cheminėmis medžiagomis – antiseptikais, medinių stulpų apdorojimo procesas vadinamas antiseptiniu apdorojimu. Kaip antiseptikai naudojami kreozoto aliejus, natrio fluoridas, uralitas, donolitas ir kt.
Ryžiai. 1. Oro linijų iki 1000 V įtampos medinių atramų konstrukcijos: a — vienpolis tarpinis, b — kampas su laikikliu, kampas su tvirtinimu, d — A formos inkaras: 1 — stelažas, 2 — kronšteinas, 3 — skersinis, viela, 5 – įtempiklis, b – tvarsčiai, 7 – tvirtinimas (pamotė)
Mediniai stulpai gaminami, antiseptikai ir surenkami specialiuose depuose ir statybos įmonėse, o po to transportu su priekabomis pristatomi į montavimo vietą.
Vienos kolonos medinės atramos į trasą pristatomos surinktos, o daugiastulpės (A formos ir kt.) – iš dalies surinktos. Šios atramos surenkamos vietoje.
Prieš montuojant, visos atramos dalys yra kruopščiai patikrinamos: jos neturi turėti tokių defektų kaip apsauginių dangų (antiseptinių, antikorozinių) sunaikinimas, varžtų ir varžtų sriegių pažeidimai, gilių ertmių ant metalinių laikiklių ir tvarsčių ir kt. Darbo metu greičiausiai pažeidžiama medinės atramos atkarpa, esanti 30-40 cm žemiau ir virš žemės paviršiaus, tai yra toje vietoje, kur mediena yra intensyviausiai veikiama kintamo atmosferos kritulių ir žemėje esančios drėgmės poveikio. .
Taupant medieną, medinės atramos daromos kompozitinės – jos sujungia atraminį stovą su mediniu arba gelžbetoniniu tvirtinimu (pakopa). Kompozicinės atramos sudaro tvirtą konstrukciją, kurios naudojimas padidina oro linijos patikimumą ir tarnavimo laiką.
Atraminio stulpo sujungimas su vienu ar dviem priedais (2 pav., a, b) atliekamas tvarsčiais arba spaustukais. Norint sujungti medinį stelažą su mediniu tvirtinimu, uždėta 1,5–1,6 m ilgio stelažo dalis prispaudžiama prie 100 mm pločio plokštumos.Viršutinė medinio tvirtinimo dalis yra apdirbta tokio paties ilgio ir pločio.
Ryžiai. 2. Medinių atramų sujungimo su tvirtinimais (pakopų) būdai: a — su viena medine, b — su viena gelžbetonine, su dviem medinėmis, 1 — stovas, 2 — tvarsčiais, 5 — medinis tvirtinimas, 4 — gelžbetoninis tvirtinimas, 5 — dengiamojo popieriaus sluoksnis.
Nuožulnios stovo ir priedo plokštumos turi baigtis statmena įpjova. Jungiamų dalių sandūra turi būti sandari, be tarpų. Iš abiejų dalių pažymėtos juostelių linijos ir padarytos nedidelės įdubos varžtams, kurie priveržia juosteles.Varžtų įdubimai daromi tuo atveju, kai tvarsčių priveržimas atliekamas ne sukant, o varžtais.
Išilgai kamieno ir priedų per juostų plotį (50–60 mm) jie pašalina nelygumus, kad būtų užtikrintas geresnis šių juostelių atraminių dalių priveržimas.
Tvarsčiai dedami ant sąsajos dviejose vietose, 200 mm atstumu nuo priedo viršaus ir 250 mm virš atraminio stulpelio užpakalio. Atstumas tarp juostų yra 1000–1100 mm.
Tvarsčiams naudojama plieninė cinkuota minkšta 4 mm skersmens viela arba necinkuota viela (vielos strypas), kurios skersmuo 5 — 6 mm.
Kaklaraištis susideda iš kelių vielos apsisukimų, pritvirtintų prie dalies, kurioje atraminis stulpas jungiasi su priedu, ir tvirtai susuktas arba priveržtas kiaurymiu varžtu. Kiekvieno apvalkalo apsisukimų skaičius nustatomas pagal apvalkalo vielos skersmenį. Vienoje juostoje turi būti 8 apsisukimai, kurių vielos skersmuo yra 6 mm, 10 vijų, kurių skersmuo yra 5 mm, ir 12 vijų, kurių vielos skersmuo 4 mm.
Vienai juostelei reikalingas vielos ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:
Lb = 26n (D1 + D2)
kur Lb — vielos ilgis, cm, n — juostos apsisukimų skaičius, D1 ir D2 — kamieno skersmenys ir tvirtinimas tvarsčio įrengimo vietoje, žr.
Tvarsliava ant atramos tepama taip. Apvalkalo vielos galas stačiu kampu sulenkiamas iki 3 cm ilgio ir įsmeigiamas į medinį tvirtinimą (kai atraminis stulpas sujungiamas su gelžbetoniniu tvirtinimu, apvalkalo vielos galas įsmeigiamas į atraminį stulpą) , o tada, suvyniojus ir sandariai suklojus reikiamą skaičių apsisukimų, stumti juos per vidurį ir į susidariusį tarpą tarp posūkių įkišti specialią svirtelę lenktu galu, apsukti visus posūkius.
Užtepus antrąjį tvarstį, kaip aprašyta, atrama apverčiama ir abu tvarsčiai susukami kitoje atramos pusėje esančia svirtimi, taip tvirtai suveržiant tvarsčius ties atramos stulpelio sąsaja su priedu. Užuot sukdami, tvarsčiui priveržti galima naudoti lizdo galvutės varžtą, poveržlę ir veržlę.
Atraminio stovo suporavimas su dviem priedais (2 pav., c) atliekamas taip pat, kaip ir suporuojant atramą su vienu priedu, o atraminė kolona apdirbama iš abiejų pusių.
Kiekvienas priedas prie stovo tvirtinamas atskirais tvarsčiais, kurių uždėjimui atitinkamose priedų dalyse iš anksto daromi 6–8 mm gylio ir 60–65 mm pločio pjūviai. Atraminių dalių, įpjovų, pjūvių ir užuolaidų sujungimo vietos yra padengtos antiseptiku.
Poveržlės dedamos po veržlėmis ir varžtų galvutėmis. Medieną po poveržlėmis reikia pjauti, bet ne pjauti.Iki 3 m aukštyje nuo žemės užsandarinami iš veržlių išsikišusių varžtų galų sriegiai, nupjaunami ir taip pat sandarinami varžtų galai, išsikišę iš veržlių daugiau nei 10 mm. Necinkuotos metalinės atramų dalys du kartus padengtos asfalto-bituminiu laku.
Kad būtų patogiau dengiant vielos juosteles, atramą reikia pakelti virš žemės 20-30 cm, o tvirtinimus laikinai prijungti prie atraminio stovo spaustukų pagalba (3 pav., a).
Ryžiai. 3. Medinių atramų surinkimo ir įrengimo įtaisai: a — laikinas atraminio stulpo su mediniu ir gelžbetoniniu tvirtinimu tvirtinimo spaustukas, b — kabliukų angų žymėjimo šablonas, c — įtaisas rankiniu būdu išgręžti skylę atramoje, d — raktas (varžtas), skirtas kabliukams įsukti į atramą
Atramų įrengimas atliekamas jas gaminant statybos įmonėse, tačiau neretai, kad nebūtų pažeisti izoliatoriai ir jungiamosios detalės transportuojant tiesiai į elektros oro linijos tiesimo vietą.
Atramų įrengimo darbai apima kabliukų vietų žymėjimą, skylių išgręžimą atramos kabliams ir kabliukų su izoliatoriais įrengimą jose.
Kabliukų tvirtinimo ant atramos vieta pažymėta šablonu, pagamintu iš stačiakampio aliuminio bėgelio gabalo, kurio storis 3–4 mm. Viršutinėje atramos dalyje iš pradžių vienoje pusėje, o paskui kitoje pusėje dedamas šablonas (3 pav., b) trumpu lenktu galu, pažymint kabliukų montavimo vietas ant lyginių ir nelyginių skylių. atitinkamai šabloną. Skersinių skersinių skylės, skirtos kaiščiams juose sumontuoti, taip pat pažymėtos šablonu.
Atramos skylės gręžiamos elektrifikuotu įrankiu, nesant maitinimo šaltinio, naudojamas tinkamo dydžio grąžtas arba specialus įtaisas (3 pav., c).
Atramoje išgręžtos skylės skersmuo turi būti lygus vidiniam kablio sriegio skersmeniui, o gylis – 3/4 kablio sriegio ilgio. Kabliukas turi būti įsuktas į atraminį korpusą visa sriegine dalimi plius 10–15 mm. Kabliukai veržliarakčiu įsukami į skylę (3d pav.).
Izoliatoriai montuojami ant jungiamųjų detalių (kabliukų, kaiščių) dirbtuvėse arba tiesiai ant oro linijos trasos įrengiant atramas. Izoliatoriuose neturi būti įtrūkimų, porceliano drožlių, įsisenėjusių nešvarumų ir kitų defektų, kurių negalima išvalyti.
Nešvarius izoliatorius reikia išvalyti. Draudžiama izoliatorius valyti metaliniais šepečiais, grandikliais ar kitais metaliniais įrankiais. Dauguma teršalų nuo izoliatoriaus paviršiaus pašalinami nuvalant užterštas vietas sausa šluoste ir vandenyje suvilgytu skudurėliu, o sunkiai įveikiami teršalai (rūdys ir kt.), suvilgyti druskos rūgštimi. Darbas su druskos rūgštimi turi būti atliekamas su rūgščiai atspariomis guminėmis pirštinėmis ir akiniais.
Izoliatoriai ir jungiamosios detalės (4 pav.) parenkamos atsižvelgiant į skaičiuojamas apkrovas nuo laidų įtampos, ledo plotą (atsižvelgiama į galimų ledo darinių masę ant laidų), vėjo slėgį ant laidų ir kt. Šiuo atveju paimkite šias saugos nuo trūkimo apkrovos koeficiento vertes: 2,5 esant normaliam laidininko įtempimui ir 3,0 susilpnėjusiam laidininko įtempimui.
Ryžiai. 4.Izoliatoriai ir jungiamosios detalės oro linijoms iki 1 kV: a — izoliatoriai TF, RFO ir SHFN, b — kablys KN -16, c — kaiščiai SHT -D (mediniams pabėgiams) ir PGG -S (plieniniams pabėgiams)
Mediniai stulpai plačiai naudojami tiesiant oro linijas, ypač turtingose miškų vietovėse, tačiau, kaip jau minėta, mediniai stulpai yra trumpaamžiai, todėl juos pamažu keičia gelžbetoniniai stulpai, kurių tarnavimo laikas yra 50-60 metų.
Oro linijų, kurių įtampa iki 1 kV, gelžbetoninės atramos yra kūgio formos ir stačiakampio arba žiedo (apvalaus) skerspjūvio. Norint palengvinti masę, gelžbetoninės atramos stovas nemaža jo ilgio dalis yra tuščiaviduris.
Gelžbetoninės atramos komplektuojamos su standžiu metaliniu karkasu, pagamintu iš armatūrinio plieno, kuris padidina atramos mechaninį stiprumą, jos tarnauja ant jų pakabinti laidus ant skersinių ar kabliukų: pastaruoju atveju atramos korpuse paliekamos skylės. gamyba montavimui ant kabliukų juose.
Gelžbetoninė atrama turi specialų gnybtą, privirintą prie rėmo armatūros, kad būtų galima sujungti su įžemintos neutralios linijos nuliniu laidininku. Gelžbetoninė atrama montuojama blokiniuose pamatuose arba tiesiai į žemę su gelžbetonio plokšte po juo.
Gelžbetoninių atramų montavimas atliekamas beveik taip pat, kaip ir medinių atramų, tik šiek tiek skiriasi tik kai kuriomis smulkesnėmis operacijomis. Atramų įrengimo darbai atliekami prieš jas pakėlus ir įrengiant duobėje, kas leidžia naudoti įvairius mechanizmus ir taip labai palengvina montuotojų darbą.