Elektrostatika nuotraukose
Visa materija sudaryta iš atomų. Atomas susideda iš branduolio, aplink kurį sukasi elektronai. Branduolys yra teigiamai įkrautas, o elektronai – neigiamai.
Atomai, veikiami išorinių jėgų, gali prarasti arba įgyti elektronus. Tokie atomai vadinami jonais. Elektronas, judantis už orbitos ribų ir nepatiriantis atomo branduolio gravitacinių jėgų, vadinamas laisvuoju elektronu.
Vilnos gabalėliu įtrintas kriauklys įgauna elektros krūvį.
Elektrinis laukas yra ypatinga materijos rūšis, kuri skiriasi nuo materijos, per kurią perduodamas vienų įkrautų kūnų poveikis kitiems.
Kulono dėsnis
Dviejų taškinių elektros krūvių sąveikos jėga yra tiesiogiai proporcinga šių krūvių dydžių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui.
Elektrinio lauko stiprumas
Jėga, veikianti stacionarų teigiamą krūvį tam tikrame lauko taške, vadinama elektrinio lauko stipriu.
Lauko stiprumas kartu su dydžiu apibūdinamas kryptimi.
Įtempimo kryptis sutampa su teigiamą krūvį veikiančios jėgos kryptimi ir visada yra liestinė įtempimo linijai.
Krūvio perkėlimo iš vieno taško į kitą darbas nepriklauso nuo tako formos, o tik nuo tų taškų padėties.
Elektrinis potencialas tam tikrame lauko taške yra lygus darbui, atliktam įvedant vienetinį teigiamą krūvį už lauko ribų į tą tašką.
Potencialų skirtumas tarp dviejų elektrinio lauko taškų vadinamas įtampa. Potencialo ir potencialų skirtumo vienetas yra voltas.
Kai krūviai yra pusiausvyroje, tai yra, kai nėra judėjimo, laidininko (elektronų) krūviai, veikiant abipusės atstūmimo jėgoms, yra jo išoriniame paviršiuje.
Jeigu elektros laidininkas, padalintas į dvi dalis, tada viena dalis bus įkrauta teigiamai, o kita – neigiamai. Taip yra dėl laisvųjų elektronų buvimo.
Krūvio tankis priklauso nuo laidininko paviršiaus kreivumo: kur didesnis paviršiaus kreivumas, ten ir krūvių tankis didesnis. Įkrovos tankis ypač padidėja šalia aštrių išsikišimų.
Veikiami elektrinio lauko, atomų ir molekulių krūviai yra orientuoti išilgai lauko. Vienoje dielektriko pusėje susidaro teigiamų krūvių vyravimas, o kitoje – neigiami. Šis procesas vadinamas poliarizacija.
Jei dielektrikas padalintas į dvi dalis, tai ant abiejų dalių paviršių, skirtingai nei laidininko, bus abiejų ženklų krūviai.
Dielektriku atskirtų laidininkų gebėjimas kaupti elektros krūvį vadinamas elektrine talpa.
Du vienas nuo kito izoliuoti ir arti vienas kito esantys laidininkai sudaro kondensatorių.
Kondensatoriaus talpos priklausomybė nuo plokščių dydžio ir atstumo tarp jų
Lygiagretus kondensatorių prijungimas
Kondensatorių nuoseklus jungimas
Fiksuoti kondensatoriai
Kintamieji kondensatoriai