Elektrinių pavarų mechaninės charakteristikos
Elektrinės pavaros pasirinkimą lemia darbo mašinos reikalavimai. Elektrinė pavara turi užtikrinti, kad darbo mašina atliktų nurodytą technologiją visais įmanomais režimais: paleidžiant, priimant ir išleidžiant krovinį, stabdant, keičiant greitį, pastovią apkrovą. Šių režimų pobūdį daugiausia lemia variklio ir darbinės mašinos mechaninės savybės... Vienas pagrindinių kriterijų vertinant tiek variklio, tiek darbinės mašinos mechanines savybes yra jų mechaninės charakteristikos.
Elektros variklių mechaninės charakteristikos
Elektros variklio mechaninė charakteristika yra veleno sukimosi greičio priklausomybė nuo variklio sukuriamo sukimo momento ω=φ(Md) arba n = e(Md) kur ω — veleno sukimosi kampinis greitis, rad / sek., n — veleno sukimosi greitis, aps./min
Variklio mechaninė charakteristika vadinama natūralia priklausomybe n = f (M) gaunama esant vardiniams elektros tinklo parametrams, normaliai prijungimo schemai ir be papildomų varžų elektros grandinėje.
Jei yra papildomų varžų arba variklis maitinamas iš tinklo, kurio įtampa ar dažnis skiriasi nuo vardinio, variklio mechaninės charakteristikos bus vadinamos dirbtinėmis... Akivaizdu, kad variklis turi begalę dirbtinių charakteristikų ir tik vienas natūralus.
Daugumos elektros variklių, veikiant apkrovai, greitis mažėja, kai didėja sukimo momentas. Charakteristika šiuo atveju vadinama kritimu... Variklio sūkių skaičiaus kitimo laipsnis keičiantis sukimo momentui įvertinamas vadinamuoju mechaninių charakteristikų standumu, kuris nustatomas pagal santykį α = ΔM / Δω arba α = ΔM. / Δн
Ryžiai. 1. Įvairių tipų mechaninės charakteristikos: a — elektros varikliai, b — gamybos mašinos.
Momento pokyčio ir kritimo greičio reikšmės nustatant standumą paprastai imamos santykiniais vienetais. Tai leidžia palyginti skirtingų tipų variklių charakteristikas.
Atsižvelgiant į standumo laipsnį, visos mechaninės variklių charakteristikos skirstomos į šias grupes.
1. Absoliučiai sunkios eksploatacinės savybės, kurių standumo vertė α = ∞… Sinchroniniai varikliai turi tokias mechanines charakteristikas (1 kreivė, 1 pav., a) esant griežtai pastoviam sukimosi greičiui.
2. Kietosios charakteristikos su santykinai nedideliu greičio kritimu didėjant sukimo momentui ir α = 40 — 10.Į šią grupę įeina natūralios nuolatinės srovės variklių su nepriklausomu sužadinimu charakteristikos (2 kreivė) ir linijinės dalies asinchroninių variklių charakteristikos (3 kreivė).
3. Minkštos mechaninės charakteristikos su dideliu santykiniu greičio kritimu, didėjant sukimo momentui ir esant standumui iki α = 10. Tokios charakteristikos turi nuolatinės srovės variklius su nuosekliu žadinimu (4 kreivė), nepriklausomai sužadintus variklius su dideliu armatūros pasipriešinimu ir asinchroninius variklius su papildomomis varžomis. rotoriaus grandinėje.
Veikiant elektrinei pavarai, norint įveikti darbinės mašinos pasipriešinimą, variklis turi išvystyti tam tikrą momentą. Todėl renkantis variklį pirmiausia reikia nustatyti variklio ir darbinės mašinos charakteristikų atitikimą.
Darbo mašinų mechaninės charakteristikos
Darbinės mašinos mechaninė charakteristika yra mašinos statinio pasipriešinimo momento priklausomybė nuo varančiojo veleno sukimosi greičio. Jungties konstrukcijos patogumui ši priklausomybė dažniausiai išreiškiama taip pat, kaip ir variklio charakteristika, forma ω=φ(Ms -Ms) arba n =e(Miss).
Statinio pasipriešinimo momentas Ms arba trumpiau statinis momentas – tai pasipriešinimo momentas, kurį mašina sukuria ant pavaros veleno statiniu (stacionariu) režimu, kai sukimosi greitis nesikeičia.
Mašinos mechanines charakteristikas galima gauti empiriškai arba skaičiuojant, jei žinomas statinių jėgų arba momentų pasiskirstymas kinematinės schemos elementuose.Statiniai staklių momentai gali priklausyti ne tik nuo sukimosi greičio, bet ir nuo kitų dydžių, todėl praktiniuose elektros pavarų skaičiavimuose būtina nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai.
Įvairių darbo mašinų statiniai momentai skirstomi į grupes pagal jų greičio priklausomybės pobūdį (mechanines charakteristikas). Dažniausiai praktikoje yra šios.
1. Statinis momentas mažai priklauso arba praktiškai nepriklauso nuo greičio (1 kreivė, 2 pav., b). Tokios charakteristikos turi kėlimo mechanizmus, kranus, gerves, keltuvus, taip pat juostinius konvejerius esant pastoviai apkrovai.
2. Statinis mašinos momentas didėja proporcingai greičio kvadratui (2 kreivė). Ši charakteristika, būdinga ašiniams ventiliatoriams, vadinama ventiliatoriaus charakteristika ir analitiškai pateikiama formulės forma: Mc = Mo + kn2, kur Mo yra pradinis statinis momentas, dažniausiai dėl trinties jėgų, kurios paprastai neveikia. priklauso nuo greičio, k yra eksperimentinis koeficientas. Be ventiliatorių, išcentriniai ir sūkuriniai siurbliai, separatoriai, centrifugos, sraigtai, turbokompresoriai ir besisukančių būgnų tuščiosios eigos turi ventiliatoriaus charakteristikas.
3. Statinis momentas mažėja didėjant greičiui (3 kreivė). Šiai grupei priklauso kai kurių konvejerių mechanizmų ir kai kurių metalo pjovimo staklių charakteristikos.
4. Statinis momentas kinta su greičiu dviprasmiškai, su staigiu perėjimu dėl technologinio proceso ypatumų. Šios grupės charakteristikos turi mašinos, kurios dirba su dažnomis didelėmis perkrovomis, dėl kurių kartais visiškai sustoja.Pavyzdžiui, vienkaušo ekskavatoriaus, grandiklio konvejerio, darbo blokuojant vežamą masę, smulkintuvų ir kitų staklių samtymo mechanizmas.
Be išvardintų, praktikoje yra ir kitų tipų mašinų mechaninių charakteristikų, pavyzdžiui, stūmokliniai siurbliai ir kompresoriai, kurių statiniai momentai priklauso nuo kelio.