Sudarykite programuojamo valdiklio valdymo programą

Sudarykite programuojamo valdiklio valdymo programąProgramuojami valdikliai skirti cikliškai programuojamam metalo pjovimo staklių ir įvairios technologinės įrangos valdymui, aprūpinti davikliais ir pavaromis, kurios veikia dviejų padėčių „įjungimo-išjungimo“ principu. Straipsnyje aptariamas valdymo programos sudarymo procesas MKP-1 modelio valdiklio pavyzdžiu.

Priklausomai nuo versijos, šis valdiklis leidžia valdyti 16, 32 arba 48 įrenginius. Įvesties grandinių, skirtų jutikliams prijungti, skaičius atitinka išėjimų skaičių. Kiekviena įvestis ir išvestis turi savo adresą.

Valdiklis valdo pavaras, gauna informaciją iš jutiklių apie įrangos būklę, generuoja vėlavimus, organizuoja sąlyginius ir besąlyginius perėjimus pagal valdymo programą, taip pat atlieka kitas funkcijas.

Valdymo įrenginio projektavimas sumažinamas iki dviejų etapų: 1 — jutiklių ir pavarų prijungimo prie valdiklio schemos parengimas, 2 — valdymo programos sudarymas pagal algoritminę schemą.

Jungiamieji jutikliai

DIP mygtukai ir jutikliai prijungiami prie valdiklio įvesties jungčių pagal 1 lentelę. Kiekvienas įėjimas turi savo adresą.

Norint maitinti įvesties grandines, reikalingas maitinimo šaltinis, kurio išėjimo įtampa Un = 20 … 30 V. Jutiklio suveikimas atitinka įvesties grandinės užsidarymą (dvejetainis 1 lygis), grandinės atvira būsena lygi dvejetainiam lygiui 0 .

Jutiklio kontakto prijungimo prie valdiklio įvesties pavyzdys parodytas fig. 1

Jutiklio kontakto prijungimo schema

Fig. 1. Jutiklio kontakto pajungimo schema

1 lentelė. Valdiklio įvesties grandinės

Valdiklio įvesties grandinės

Vykdomųjų įrenginių prijungimas

Pavaros (relės ritės, bekontakčių įrenginių įvesties grandinės) prijungiamos prie valdiklio išvesties jungčių pagal 2 lentelę.

2 lentelė. Valdiklio išėjimo grandinės

Valdiklio išvesties grandinės

Relės ritių prijungimo prie valdiklio išėjimų pavyzdys parodytas pav. 2.

Relių ritinių sujungimo schema

Fig. 2. Relių ritių sujungimo schema


Išsamios išorinių įrenginių prijungimo prie valdiklio schemos pavyzdys

Išsamios išorinių įrenginių prijungimo prie valdiklio schemos pavyzdys

Skaitmeninis sistemos valdiklis

Valdiklis dirba su skaičiais, išreikštais šešioliktaine žyma. Sistemos pagrindas yra dešimtainis skaičius 16, abėcėlė susideda iš dešimties skaitmenų (0 ... 9) ir šešių lotyniškų raidžių (A, B, C, D, E, F). Raidės atitinka dešimtainius skaičius 10, 11, 12, 13, 14, 15.

Sužinokite daugiau apie šešioliktainę skaičių sistemą: Skaičių sistemos

Programavimo metu visos skaitinės reikšmės nurodomos šešioliktaine tvarka. 3 lentelėje parodytas skaičių diapazonas šešioliktaine N16 ir jų dešimtainiai ekvivalentai Nl0.

3 lentelė. Skaičiai šešioliktainiu žymėjimu

Šešioliktainiai skaičiai

Valdiklio komandų rinkinys

Programuojamas valdiklis turi valdymo sistemą, skirtą programinės įrangos valdymo problemoms spręsti. 4 lentelėje parodyta nedidelė valdiklio komandų dalis.

Komanda susideda iš dviejų dalių: atliekamos operacijos kodo (CPC) ir operando, nurodančio objekto, su kuriuo atliekama operacija, adresą. Šiuo atveju tiek jutikliai, tiek pačios programos vykdymo elementai ir komandos veikia kaip toks objektas. Nurodant laiko intervalus, operandas yra tų intervalų trukmė.

4 lentelė. Valdiklio komandų rinkinys

Valdiklio komandų rinkinys

Algoritmų schemos

Kiekvieno įrenginio veikimo tvarką galima apibūdinti naudojant grafinius simbolius, kurie sudaro algoritmo diagramą. Kuriant diagramą galima naudoti keturių tipų simbolius, vadinamus viršūnėmis (3 pav.).

Algoritminės diagramos, viršūnės

Ryžiai. 3. Algoritminės schemos viršūnės

Viršūnė „Pradėti“ atitinka pradinę valdymo įrenginio būseną prieš jį paveikiant valdikliais, pavyzdžiui, mygtuku „Start“.

Viršūnė „Pabaiga“ atitinka valdymo proceso pabaigą, pavyzdžiui, paspaudus mygtuką „Stop“.

Veikimo taškas atitinka tam tikro elementaraus valdymo įtaisą sudarančių įrenginių veikimą, pavyzdžiui, relės įjungimą arba išjungimą. Atlikta operacija įrašoma į diagramą, esančią viršutinėje piktogramoje.

Sąlyginė viršūnė apibrėžia perėjimo iš vienos veikiančios viršūnės į kitą sąlygą. Būklę nustato jutiklis, valdymo mygtukas ar kitu įrenginiu. Jutiklio arba mygtuko būsena ir viršūnių išėjimai atitinkamai žymimi skaičiais 1 arba 0.

Pavyzdžiui: judesio jungiklis «įjungtas» — 1; „Išjungta“ – 0.

Algoritmo diagramos sudarymas sumažinamas iki viršūnių sujungimo pagal reikiamą automatizuoto įrenginio veikimo tvarką. Algoritmo diagramos fragmentas parodytas fig. 4. Diagramoje simbolis X1 reiškia jungiklį, Δt yra laiko intervalas.

Valdymo programos sudarymas

Kiekviena programos komanda parašyta pagal savo serijos numerį, kuris yra jos adresas. Programa sudaryta pagal algoritmo schemą ir turi turėti komandų rinkinį, kuris atlieka visas schemoje nurodytas operacijas.

Prieš kuriant programą, būtina sudaryti jutiklių ir pavarų prijungimo schemą. Priklausomai nuo to, kur šie įrenginiai yra prijungti, jie gauna savo numerį, kuris yra jų adresas programoje.

Programos kūrimas turėtų prasidėti nuo diagramos „Pradėti“ viršaus, o tada nuosekliai užprogramuoti operacijas iki viršaus „Pabaiga“.

Jei operacija atliekama paspaudus mygtuką, ribinį jungiklį ar kitą jutiklį, tada nustatoma komanda 02 ir to jutiklio numeris įrašomas kaip operandas. Tokiu atveju valdiklis vykdys komandą įjungti arba išjungti vykdomuosius įrenginius tik gavęs paleidimo signalą iš šio jutiklio.

Įrenginiai įjungiami arba išjungiami komandomis atitinkamai 05 arba 06. Į operandą įrašomas įjungto įrenginio numeris.

Laiko intervalai nustatomi naudojant komandą 07. Operande įrašomas koeficientas, kurį padauginus iš 0,1 sek. suteikia reikiamą delsimo laiką.

Pavyzdžiui, nustatant t = 2,6 sek.operande yra skaičius 1A (26 dešimtainiu žymėjimu). Maksimalus laiko delsas, nustatytas viena 07 komanda, yra 25,5 sek (07 FF komanda). Jei reikia gauti didesnį nei 25,5 sekundės delsą, tada į valdymo programą paeiliui turi būti įtrauktos kelios 07 komandos, kartu suteikiant reikiamą laiko intervalą.

Norėdami programoje įgyvendinti sąlyginius šuolius (algoritminėje diagramoje sąlyginė viršūnė su operacijomis «1» ir «0»), pirmiausia turite patikrinti komandą į šią viršūnę 04.

Jei šią viršūnę atitinkantis jutiklis yra būsenoje «1», tada bus generuojamas sąlygos bitas BU = 1. Jei jutiklis yra būsenoje «0», tada bus generuojamas BU = 0.

Tada išduodama OA komanda, kuri, jei ankstesnėje komandoje buvo nustatyta BU = 1, valdiklis perjungs, kad vykdytų komandą, nurodytą tos komandos operande.

Kai BU = 0, valdiklis vykdys komandą po OA komandos.

Kompiliuojant programą rekomenduojama pirmiausia parašyti komandų seką valdikliui vykdyti, kai BU = 0, nenurodant operando komandoje OA. Po visų valdiklio vykdomų komandų pagal «0» sąlygą yra parašyta komanda , įvykdyta pagal sąlygą «1», įvedama į programą. Šios komandos adresas nurodomas OA komandos operande.

PASTABA: Sąlygos bitui pradinė būsena yra BU = 1, kuri nustatoma įjungus valdiklį ir įvykdžius sąlygines peršokimo komandas.

Programos rašymo pavyzdys algoritmo diagramos fragmentui pav. 4 parodytas 5 lentelėje.

Algoritmo diagramos fragmentas  

Ryžiai. 4. Algoritmo schemos fragmentas

Valdymo programos fragmentas

5 lentelė. Valdymo programos fragmentas

Patariame perskaityti:

Kodėl elektros srovė pavojinga?