Bėgiai kėlimo ir transportavimo įrenginiams
Mobiliųjų kėlimo ir transportavimo įrenginių – kranų, keltuvų ir vežimėlių – elektros imtuvai gali būti tiekiami lanksčiu kabeliu arba vežimėliais, kurie yra pliki laidai, iš kurių srovė imama iš slenkančių pantografų.
Lankstūs kabeliai, pakabinami ant virvės ant žiedų, ritinėlių ar kilnojamųjų vežimėlių arba suvynioti ant specialių kabelių būgnų, naudojami elektros tiekimui, kai:
a) dėl vietos trūkumo negalima pastatyti vežimėlių,
b) vežimėlių įtaisas apskritai yra nepriimtinas (pavyzdžiui, sprogiose vietose),
c) kėlimo ir transportavimo mechanizmas naudojamas retkarčiais (pavyzdžiui, taisant įrangą) ir jo kelionės trukmė yra trumpa.
Lanksčių kabelių taikymo sritis daugiausia apsiriboja keltuvais, skirtais montuoti ir taisyti.
Troleibusai daugiausia naudojami kėlimo ir transportavimo įrenginiams maitinti.
Vežimėliai daugiausia gaminami iš plieno su skirtingais profiliais (kampinis, kvadratinis, kanalinis, dvieilis), iš kurių dažniausiai yra lygiašonis kampas, ir klojami išilgai specialių konstrukcijų ant izoliatorių su laikikliais.
Kampinių plieninių vežimėlių klojimas ant vienabėgių bėgių: 1 — vienbėgis, 2 — atraminė konstrukcija, 3 — vežimėlio izoliatorius, 4 — laikiklis, 5 — vežimėliai.
Vežimėlių padavimo kanalų kanaluose klojimas: 2 — atraminė konstrukcija, 2 — vežimėlio izoliatorius, 3 — pantografo tvirtinimo konstrukcija, 4 — laidų vamzdis, 5 — kilnojama plokštė, 6 — vežimėlio bėgių bėgiai, 7 — pantografo batas, 8 — troliai.
Taip pat galima naudoti plikas apvalias arba profiliuotas laidus – varinius, aliuminius ar plieninius vežimėlių linijoms. Tokių linijų klojimas gali būti atliekamas tik kaip laisvoji pakaba, mažiau patikima nei standus vežimėlių tvirtinimas.
Kampines plienines vežimėlio konstrukcijas ant krano sijų rekomenduojama montuoti kas 3-3,5 m, vežimėlio konstrukcijas tiesiose atkarpose – kas 2 m, o kreivėse – kas 1 m. Ilgiems troleibusams temperatūros kompensatorius reikia montuoti maždaug kas 50 m ir pastatų kompensatorių vietose.
Vežimėliai turi būti dedami toje sekcijos pusėje, kuri yra priešinga krano kabinos vietai, leidžiamos išimtys tais atvejais, kai vežimėliai nepasiekiami atsitiktiniam prisilietimui iš kabinos, nusileidimo platformos ir laiptų.
Laisva vežimėlio laidų pakaba: 1 — vežimėlių laikiklių tvirtinimo konstrukcija, 2 — pantografas, 3 — pantografų tvirtinimo konstrukcija, 4 — laido laikiklis, 5 — viela vežimėliams.
Vežimėliai gali būti tiekiami atskiromis linijomis iš pastotės skirstomojo skydo arba iš artimiausio dirbtuvių skirstymo punkto, arba, galiausiai, iš pagrindinių autobusų magistralinių atšakų. Labiausiai paplitęs yra troleibusų linijų tiekimas iš parduotuvių platinimo punktų ir autobusų.
Naudojant atskirą tiektuvai iš pagrindinių pastočių skirstomųjų skydų galima rekomenduoti tik gana retais atvejais, būtent vežimėliams maitinti pakankamai galingais kranais (pavyzdžiui, atvirose, mobiliose ir kt. parduotuvėse).
Tipinės vežimėlių linijų maitinimo schemos yra:
a) iš vienos vietos į vieną linijos tašką,
b) tas pats, bet su indukciniu padavimu aliuminio juosta,
c) tas pats, bet su neindukciniu padavimu,
d) nuo dviejų ar daugiau vietų iki atitinkamo taškų skaičiaus tiesėje.
Vežimėlių linijų maitinimo grandinės: maitinimo tiektuvas, 2 – valdymo aparatas, 3 – vežimėlio linija: 4 – kabelio arba vielos padavimas, 5 – aliuminio juostos padavimas, 6 – izoliacinis įdėklas.
Liniją maitinti į vieną tašką be įkrovimo galima, kai linijoje, kurios skerspjūvis parenkamas pagal vidutinę srovę, įtampos nuostoliai esant didžiausiai srovei neviršija leistinos vertės, skaičiuojant nuo šio taško iki tolimiausio. linijos pabaiga.
Palankiausias linijos padavimo taškas bus tas, kuris, viena vertus, užtikrina trumpiausią tiektuvo ilgį, kita vertus, leidžia išlaikyti leistiną įtampos nuostolių vertę.Maitinimo grandinės, taip pat kelių vietų tiekimo grandinės naudojamos, kai įtampos nuostoliai tinkle esant didžiausiai srovei viršija leistinas vertes.
Makiažą galima daryti dviem skirtingais būdais: a) ant tų pačių laikiklių, kaip ir troliai, uždedama ir tvirtinama aliuminio juostele, b) viela plieniniuose vamzdeliuose arba kabeliu pagal Kopitovo metodą.
Pagal pirmąjį metodą makiažas yra indukcinis ir praktiškai nenutrūkstamas. Pagal antrąjį metodą grimo žingsnis yra skaičiuojama reikšmė, o grimas gaunamas laipsniškai ir tuo pačiu neindukcinis.
Antrąjį metodą rekomenduojama naudoti tik tais atvejais, kai aliuminio juostelės tiekimas yra labai nepakankamai išnaudojamas šildymui, o tai gali nutikti esant ilgam linijos ilgiui ir santykinai mažai apskaičiuotai vidutinei srovei.
Iš kelių vietų į atitinkamą taškų skaičių pamaitinti vežimėliai skirstomi į sekcijas pagal šėrimo vietų skaičių. Atkarpa gaminama įrengiant izoliacinius įdėklus tarp vežimėlių sekcijų (pvz., izoliaciniu mišiniu impregnuotus medinius blokelius).
Sekcijų surinkimas gali būti atliekamas dviem būdais:
a) su izoliuojančiu įdėklu, kurio nedengia pantografas, o tuo momentu, kai pantografas eina per sekcijų bloką, lygiagretaus sekcijas maitinančių tiektuvų veikimo galimybė yra atmesta, tačiau nutrūksta maitinimas ir todėl , šių elektros variklių išjungimas čiaupe, kurio grandinėse yra įtaisai su nulinėmis apvijomis,
b) su tokio ilgio izoliaciniu įdėklu, kad nenutrūktų tiekimas į čiaupą, o tuo metu, kai pantografas važiuos per sekcijų bloką, vyks lygiagretus sekcijas maitinančių tiektuvų veikimas ir srovės išlyginimas. atsiras vienokia ar kitokia reikšmė, priklausomai nuo skirtingų maitinimo įrenginių įtampų.
Kadangi dėl didelių išlyginamųjų srovių gali perdegti saugikliai ir perkaisti laidai bei kabeliai, sekcijų surinkimą pagal antrąjį metodą galima rekomenduoti tik tais atvejais, kai skirtingos vežimėlio sekcijos maitinamos tuo pačiu transformatoriumi.
Palankios sąlygos skirstyti vagonėlių linijas susidaro, kai jas maitina elektros kanalai, kurie, kaip ir vežimėliai, dažniausiai yra išdėstyti palei parduotuves. Šiuo atveju atskyrimas, kuris visada yra pageidautinas dėl eksploatacinių priežasčių, turėtų būti plačiai taikomas, nesvarbu, ar to reikalauja projektavimo sąlygos, ar ne.
Priimant galutinį sprendimą dėl maitinimo schemos pasirinkimo, reikia turėti omenyje, kad kai kuriais atvejais gali būti naudingiau padidinti maitinimo įtaisų skerspjūvius, palyginti su pasirinktais pagal efektinę srovę, nei naudoti makiažus. arba galia keliuose taškuose. Dėl to reikia atlikti techninį ir ekonominį variantų palyginimą.
Vietose, kur elektra tiekiama į troleibusų linijas, turi būti įrengti įrenginiai, kurių pagalba linijas būtų galima bet kada atjungti. Tam patogiausios yra YRV tipo skirstomosios dėžės.
Su laisva vežimėlio laidų pakabinimu, kai saugos taisyklės reikalauja automatiškai atjungti linijos maitinimą nutrūkus laidui, o ne peilio jungiklis sumontuotas mygtuko kontaktorius.
Apibendrinant, vadinamasis Vežimėlių padavimo būdas, naudojamas tais atvejais, kai vežimėlių konstrukcija išilgai kėlimo ir transportavimo įrenginio judėjimo linijos yra neįmanoma.
Taikant šį metodą, vežimėliai (trumpų segmentų pavidalu) montuojami tiesiai ant paties kėlimo ir transportavimo įrenginio, o pantografai yra ant atramų išilgai važiavimo kelio. Vežimėlių ilgis turi būti šiek tiek didesnis nei atstumas tarp atramų, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo sutrikimų.


