Elektros mašinų ir elektros mašinų patalpų vėdinimas

Elektrinių mašinų vėdinimas

Uždaros elektros mašinos gali būti pūstos arba pūstos.

Pūstame variante elektros variklio aušinimas dažniausiai pasiekiamas ventiliacijos įtaisais, kurie yra pačios elektros mašinos dalis.

Ventiliuojamų elektrinių mašinų vėdinimas pasiekiamas tiek nuosavais vėdinimo įrenginiais, tiek priverstiniu aušinimo oro tiekimu.

Paprastai oras patenka per angas, esančias abiejų plokščių apatinėse dalyse, ir išeina per šoninius rėmo langus. Tiekimo vamzdžiai turi būti prijungti prie abiejų skydų, o vieno iš skydų uždaryti negalima. Ištraukiamo oro išmetimo vamzdis yra prijungtas prie rėmo lango, esančio priešingoje gnybtų dėžutės pusėje, ritės galuose, antrasis langas yra sandariai uždarytas plieno lakštu.

Aušinimo oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5° ir ne aukštesnė kaip +35°C.

Elektros variklių kataloguose dažniausiai nurodomas reikalingas aušinimo oro kiekis. Jei šių duomenų nėra, galima daryti prielaidą, kad apytikslis oro srautas yra lygus 180 m3 / h 1 kW nuostoliams.

Galvos praradimas varikliuose skiriasi skirtingų tipų mašinoms ir turėtų būti paaiškintas mašinų gamintojais. Esant tikslumui, kurio pakanka apytikriai apytikriai apskaičiuoti įprastoms vidutinės galios kintamosios srovės mašinoms, galima daryti prielaidą, kad šie nuostoliai yra apie 15–20 mm vandens. Art.

Elektrinių mašinų vėdinimas gali būti atliekamas atviru ciklu, tiekiant orą iš lauko ir išleidžiant jį į išorę arba uždaru ciklu įrengiant oro aušintuvus. Vieną ar kitą sistemą reikėtų pasirinkti kiekvienu konkrečiu atveju, pasikonsultavus su gamyklomis – elektros mašinų gamintojais.

Elektrinių mašinų patalpų vėdinimas

Įrengiant variklius specialiose elektros patalpose, vėdinimo sistemos pasirinkimui lemiamos įtakos turi santykis tarp patalpos kubinio tūrio ir visos sumontuotų mašinų galios; šiuo atveju galite vadovautis šiais apytiksliais duomenimis:

1. Jeigu 1 kW instaliuotos galios tenka ne mažiau kaip 12 m3 patalpos, tai vėdinimo įrenginio nei mašinoms, nei patalpoms nereikia, o mašinos gali būti pasirenkamos atviros konstrukcijos; Šilumos pašalinimas iš patalpos tokiomis sąlygomis yra pakankamas dėl natūralių oro mainų.

2. Kai patalpos tūris yra nuo 5 iki 12 mg 1 kW įrengtos galios, dirbtinio vėdinimo įrenginys tampa privalomas, o pagrindinės mašinos turi būti uždengtos gaubtais.Tokiais atvejais vėdinimo sistema gali būti bendra mašinoms ir mašinų skyriui; Tokia sistema paprastai vadinama mašinų skyriaus tūrio įtraukimo sistema.

3. Jeigu patalpos tūris yra mažesnis nei 5 litrai3 1 kW įrengtos galios, mašinų ir mašinų skyriaus vėdinimo sistemos turi būti atskirtos. Mašinų vėdinimo sistema tokiais atvejais vadinama sistema, neįskaitant mašinų skyriaus tūrio.

Paprastai vėdinimą projektuoja specializuotos organizacijos, paskiriančios atitinkamas užduotis.

Patalpos vėdinimo užduotyje turi būti nurodyti galios nuostoliai, maksimali ir minimali oro temperatūra bei aplinkos dulkėtumo laipsnis.

Elektros mašinų galios nuostoliai nustatomi pagal formulę:

Pn = Pnom x ((1 – γ1nom) / γ1nom)

Energijos nuostoliai varžos dėžėse gali būti laikomi vidutiniškai 1 kW vienai sumontuotai dėžute, o magnetinėse stotyse (nuostoliai ritėse elektromagnetiniai kontaktoriai, starteriai ir relės) – 0,2 kW vienai panelei.