Elektrinės pavaros valdymo sistemos

Elektrinių pavarų valdymo sistemų funkcijos, jų klasifikacija ir joms keliami reikalavimai

Valdymo užduotys elektros pavaros yra: darbinės mašinos paleidimas, greičio reguliavimas, stabdymas, atbuline eiga, jos darbo režimo palaikymas pagal technologinio proceso reikalavimus, mašinos darbinio korpuso padėties valdymas. Kartu turi būti užtikrintas didžiausias mašinos ar mechanizmo našumas, mažiausios kapitalo sąnaudos ir energijos sąnaudos.

Darbo mašinos konstrukcija, elektros pavaros tipas ir jos valdymo sistema yra tarpusavyje susiję. Todėl elektrinės pavaros valdymo sistemos parinkimas, projektavimas ir tyrimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į darbo mašinos konstrukciją, paskirtį, charakteristikas ir darbo sąlygas.

Be pagrindinių funkcijų, elektrinės pavaros valdymo sistemos gali atlikti kai kurias papildomas funkcijas, kurios apima signalizaciją, apsaugą, blokavimą ir kt. Paprastai valdymo sistemos vienu metu atlieka kelias funkcijas.

Elektrinės pavaros valdymo sistemos skirstomos į skirtingas grupes, atsižvelgiant į pagrindinę charakteristiką, kuria grindžiama klasifikacija.

Pagal valdymo būdą išskiriamos rankinės, pusiau automatinės (automatinės) ir automatinės valdymo sistemos.

Vadovavimas vadinamas valdymu, kai operatorius tiesiogiai veikia paprasčiausius valdymo įrenginius. Tokio valdymo trūkumai yra būtinybė įrengti įrenginius šalia elektros pavaros, privalomas operatoriaus buvimas, mažas valdymo sistemos tikslumas ir greitis. Todėl rankinis valdymas yra ribotas.

Biuras vadinamas pusiau automatiniu, jei jį atlieka operatorius, paveikdamas įvairius automatinius įrenginius, kurie atlieka atskiras operacijas. Tuo pačiu užtikrinamas aukštas valdymo tikslumas, sumažėja nuotolinio valdymo galimybė ir operatoriaus nuovargis. Tačiau naudojant tokį valdymą, našumas yra ribotas, nes operatoriui gali prireikti laiko apsispręsti dėl reikiamo valdymo režimo, priklausomai nuo pasikeitusių darbo sąlygų.

Biuras vadinamas automatizuotu, jei visas valdymo operacijas atlieka automatiniai įrenginiai be tiesioginio žmogaus dalyvavimo.Tokiu atveju užtikrinamas didžiausias automatinio valdymo sistemos valdymo greitis ir tikslumas, nes vis labiau plinta automatikos priemonių kūrimas.

Pagal pagrindinių gamybos procese atliekamų funkcijų pobūdį elektros pavarų pusiau automatinio ir automatinio valdymo sistemas galima suskirstyti į kelias grupes.

Pirmoji grupė apima sistemas, kurios užtikrina automatinį elektros pavaros paleidimą, sustabdymą ir atsukimą. Šių įrenginių greitis nėra kintamas, todėl jie vadinami fiksuotais įrenginiais. Tokios sistemos naudojamos siurblių, ventiliatorių, kompresorių, konvejerių, pagalbinių mašinų gervių elektrinėse pavarose ir kt.

Antrajai grupei priskiriamos valdymo sistemos, kurios be to, kad atlieka pirmosios grupės sistemų teikiamas funkcijas, leidžia reguliuoti elektrinių pavarų greitį.Tokio tipo elektrinės pavaros sistemos vadinamos reguliuojamomis ir naudojamos kėlimo įrenginiuose, transporto priemonėse ir kt.

Trečiajai grupei priskiriamos valdymo sistemos, kurios, be minėtų funkcijų, suteikia galimybę reguliuoti ir palaikyti tam tikrą tikslumą, įvairių parametrų (greičio, pagreičio, srovės, galios ir kt.) pastovumą kintančiomis gamybos sąlygomis. Tokios automatinės valdymo sistemos, dažniausiai turinčios grįžtamąjį ryšį, vadinamos automatinėmis stabilizavimo sistemomis.

Ketvirtajai grupei priklauso sistemos, kurios užtikrina valdymo signalo, kurio kitimo dėsnis iš anksto nežinomas, sekimą.Tokios elektrinės pavaros valdymo sistemos vadinamos sekimo sistemomis... Paprastai stebimi linijiniai judesiai, temperatūra, vandens ar oro kiekis ir kt.

Penktajai grupei priklauso valdymo sistemos, užtikrinančios atskirų mašinų ir mechanizmų ar ištisų kompleksų veikimą pagal iš anksto numatytą programą, vadinamosios. programinės įrangos sistemos.

Pirmosios keturios elektrinės pavaros valdymo sistemų grupės paprastai įtraukiamos kaip komponentai penktosios grupės sistemoje. Be to, šios sistemos aprūpintos programiniais įrenginiais, jutikliais ir kitais elementais.

Šeštoji grupė apima valdymo sistemas, kurios užtikrina ne tik automatinį elektrinių pavarų valdymą, įskaitant sistemas iš pirmųjų penkių grupių, bet ir automatinį racionaliausių mašinų darbo režimų pasirinkimą. Tokios sistemos vadinamos optimaliomis valdymo sistemomis arba savireguliuojančiomis sistemomis... Dažniausiai jose yra kompiuteriai, kurie analizuoja technologinio proceso eigą ir generuoja komandinius signalus, užtikrinančius optimaliausią veikimo režimą.

Kartais daroma automatinio valdymo sistemų klasifikacija pagal naudojamų aparatų tipą... Taigi yra relinės-kontaktorinės, elektrinės, magnetinės, puslaidininkinės sistemos. Svarbiausia papildoma valdymo funkcija – elektros pavaros apsauga.

Automatinio valdymo sistemoms keliami šie pagrindiniai reikalavimai: technologiniam procesui atlikti reikalingų darbo režimų užtikrinimas mašina ar mechanizmu, valdymo sistemos paprastumas, valdymo sistemos patikimumas, valdymo sistemos ekonomiškumas, nulemtas įrangos kaina, energijos sąnaudos, taip pat patikimumas, lankstumas ir valdymo paprastumas, valdymo sistemų montavimo, eksploatavimo ir remonto paprastumas...

Jei reikia, keliami papildomi reikalavimai: sprogimo sauga, savaiminė sauga, netriukšmingumas, atsparumas vibracijai, dideli pagreičiai ir kt.