Kiek senų baterijų išmetama
Pakartotinai įkraunama baterija atlieka savo funkcijas iki savo eksploatavimo pabaigos, todėl ją reikia išmesti. Išmetus akumuliatorių į sąvartyną, bus padaryta didelė žala aplinkai. Jo konstrukcija apima plastiką, šviną ir elektrolitą, ir jie toli gražu nėra saugūs komponentai. Jų patekimas į aplinką daro nepataisomą žalą, teršia dirvožemį, vandenį ir orą.
Naudotų baterijų skaičius auga eksponentiškai, o jų utilizavimas yra svarbiausias aplinkos apsaugos uždavinys. Verta paminėti, kad senų baterijų perdirbimas yra labai brangus ir sudėtingas procesas, tačiau galiausiai jis yra pelningas. Perdirbdami panaudotas baterijas galėsite vėl gauti švino ir plastiko, iš kurių galėsite kurti naujas baterijas. Tik elektrolitas negali būti naudojamas pakartotinai.
Saugų senų baterijų utilizavimą atlieka specializuotos įmonės, kur specialiose gamyklinėse linijose.
Šiam procesui yra kelios technologijos, tačiau jų esmė ta pati: pirmas žingsnis – nusausinti elektrolitą, kuris specialiose sandariose kamerose aukštoje temperatūroje neutralizuojamas iki saugios būsenos.
Kitas etapas yra akumuliatoriaus korpuso sutraiškymas. Tai vyksta ant specialaus konvejerio, kur galingų trupinimo mašinų pagalba visiškai sunaikinama baterija. Šio proceso metu susidaro švino-rūgšties arba švino-šarminė pasta, kuri atskiriama per filtrus, esančius iš karto po trupintuvų.
Ši pasta nusodinama ant tinklinių filtrų ir siunčiama į metalurgiją tolesniam apdorojimui. Po smulkinimo likę plastiko ir metalo gabalai supilami į konteinerius, kur susimaišo su vandeniu, todėl sunkusis švinas nusėda ant dugno, o plastikas išplaukia į paviršių. Tokiu būdu yra atskiriami nemetaliniai komponentai nuo metalinių.
Plastiko gabalėliai surenkami nuo vandens paviršiaus ir perdirbami antrinėms žaliavoms, kurios vėliau bus pagamintos į plastiko granules. Šis procesas gali būti atliekamas tiesiogiai įmonėje, kuri utilizuoja baterijas, arba žaliavos siunčiamos į kitas gamyklas plastiko granulių gamybai.
Apatinėje dalyje nusėdusi metalo masė toliau apdorojama kartu su iš tinklinių filtrų pašalinta pasta. Kadangi metalo masės vandenyje pastebimas tam tikras rūgšties kiekis, jis turi būti neutralizuotas. Tam į vandens ir metalo gabalėlių mišinį dedama specialių cheminių medžiagų, kurios neutralizuoja rūgštį.Dėl šio proceso nuosėdos nukrenta į dugną, jos pašalinamos, o vanduo praleidžiamas per filtrų sistemą ir išleidžiamas į kanalizaciją arba pakartotinai panaudojamas gamybos cikle.
Metalo gabalėlių ir metalo pastos mišinys turi būti išvalytas nuo drėgmės, todėl visi komponentai siunčiami į krosnį, iš kurio žaliava išeina paruošta lydyti. Lydančio metalo mišinyje esantis švinas turi didžiausią tankį. Jis taip pat tirpsta daug greičiau, todėl krosnyje susidaro išsilydęs švinas, kurio paviršiuje susikaupia kitų metalų gabalėliai, kuriuos būtina pašalinti.
Atskyrus išlydytą šviną nuo kitų metalų, jis siunčiamas į tiglį, kur sumaišomas su kaustine soda.Šis komponentas padeda išvalyti išlydytą šviną nuo bet kokių priemaišų. Jie pašalinami iš lydalo ir švinas tampa formuojamas.
Supylus šviną į formas, ant likusių nešvarumų paviršiaus susidaro plona plėvelė, kurią ilgainiui galima nesunkiai pašalinti. Dabar švinas yra pakankamai grynas, todėl jį galima naudoti įvairioms detalėms, įskaitant naujų baterijų groteles, gaminti.
Visi minėti procesai yra visiškai automatizuoti, todėl galima greitai ir efektyviai išmesti baterijas, taip užkertant kelią aplinkos taršai.