Elektrinių pavarų greičio reguliavimo indikatoriai
Greičio reguliavimas yra priverstinis variklio sūkių skaičiaus keitimas, siekiant kontroliuoti mašinų ir mechanizmų vykdomųjų organų judėjimo greitį. Apskritai variklio greičio valdymas – ir tai taip pat reiškia, kad greitis turi būti tam tikrame lygyje – gali būti atliekamas dviem būdais – parametriniu ir uždarose sistemose.
Parametrine Tokiu būdu reguliavimas pasiekiamas keičiant bet kokius variklių elektros grandinių ar maitinimo įtampos parametrus, įtraukiant, pavyzdžiui, įvairius papildomus elementus: rezistorius, kondensatorius, induktorius. Šio greičio reguliavimo kokybė dažniausiai nėra labai gera.
Jei reikia gauti didelio našumo greičio reguliavimo procesą, jie pereina prie uždarų elektrinių pavarų sistemų, kur variklis dažniausiai veikia keičiant į variklį tiekiamą įtampą arba šios įtampos dažnį, arba abu. . Tam naudojami skirtingi nuolatinės ir kintamosios srovės keitikliai.
Greičio valdymas kiekybiškai apibūdinamas šešiais pagrindiniais rodikliais.
1. Reguliavimo diapazonas nustatomas pagal didžiausių ωmax ir minimalių sūkių ωmin santykį: D = ωmax / ωmin esant nurodytoms variklio veleno apkrovos kitimo riboms.
Skirtingoms darbo mašinoms reikia skirtingų valdymo diapazonų. Taigi valcavimo staklės pasižymi diapazonu D = 20 - 50, metalo pjovimo staklės nuo D = 3 - 4 iki D = 50 - 1000 ir daugiau, popieriaus staklės D = 20 ir kt.
2. Greičio reguliavimo kryptis nustatoma pagal susidariusių dirbtinių požymių išsidėstymą natūraliųjų atžvilgiu. Jei jie yra virš natūralaus, tada jie kalba apie greičio reguliavimą aukštyn nuo pagrindinio, jei mažesni - žemyn nuo pagrindinio. Dirbtinių ypatybių išdėstymas tiek aukščiau, tiek žemiau natūraliojo užtikrina vadinamąjį dviejų zonų reguliavimą.
3. Sklandų greičio reguliavimą lemia tam tikrame diapazone gautų dirbtinių charakteristikų skaičius: kuo jų daugiau, tuo sklandžiau bus valdomas greitis. Lygumas įvertinamas koeficientu, kuris randamas kaip dviejų artimiausių charakteristikų greičių santykis
kpl = ωi – ωi-1,
kur ωi ir ωi-1 – apėmė i-ąją greičio ir (i-1) dirbtines charakteristikas.
Didžiausias lygumas pasiekiamas uždarose sistemose naudojant įtampos ir dažnio keitiklius, mažas lygumas dažniausiai atitinka parametrinio valdymo būdus. Sklandžiai valdant greitį, technologinis procesas vyksta kokybiškai, gerėja gaminių kokybė, padidėja elektrinės pavaros našumas ir kt.
4.Stabilumas išlaikant nustatytą valdymo greitį, technologas priklauso nuo elektros variklio mechaninių charakteristikų standumo. Tvirtesnę mechaninę charakteristiką galima gauti tik su uždaromis elektrinėmis pavaromis. Esant atvirai elektrinei pavarai ir esant per mažam greičiui bei pasipriešinimo momento svyravimams, atsiras dideli greičio svyravimai, o tai nepriimtina.
5. Leidžiama variklio apkrova greičio reguliavimo metu priklauso nuo srovės, tekančios galios skyriuje. Ši srovė neturi viršyti vardinės vertės. Priešingu atveju variklis perkais. Leidžiama srovė priklauso nuo galinio elemento mechaninių charakteristikų tipo ir taikomo greičio reguliavimo metodo.
6. Ekonominį reguliavimą lemia kapitalo ir veiklos sąnaudos reguliuojama elektrinė pavara… Kapitalo sąnaudos turi būti kuo mažesnės arba kitokios, kad elektros pavaros atsipirkimo laikas neviršytų normos.
Skaičiuojant greičio reguliavimo efektyvumo indeksą, reguliuojamų sūkių skaičius valdymo diapazone, variklio veleno aktyviosios galios esant skirtingiems sūkiams, galios nuostoliai esant skirtingiems sūkiams, elektros variklio veikimo laikas esant kiekvienu reguliuojamu greičiu, aktyvus ir atsižvelgiama į reaktyviąsias elektros variklio sunaudotas galias.
