Reikalavimai elektros įrangai, skirtai naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje

Pavojingose ​​zonose ir lauko įrenginiuose montuojami elektros įrenginiai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrintas saugus naudojimas įvairiose sprogstamųjų mišinių kategorijose ir grupėse. Tačiau būtų neracionalu elektros įrenginius gaminti vienoje konstrukcijoje visoms sprogstamųjų mišinių kategorijoms ir grupėms, nes sprogimui atsparūs elektros įrenginiai gali būti skirtingos konstrukcijos, užtikrinančios saugų naudojimą sprogiose patalpose ir lauko įrenginiuose.

Atsižvelgiant į vykdymo tipą, taip pat į aukščiausią sprogstamojo mišinio kategoriją ir jo savaiminio užsiliepsnojimo grupę, kuriai ši elektros įranga pripažinta kaip atspari sprogimui, nustatomi šie simboliai: Sprogimui atsparių elektros įrenginių klasifikavimas ir ženklinimas

Pagrindiniai reikalavimai elektros įrangai, skirtai dirbti skirtingų klasių sprogiose zonose, skirstomi į:

• reikalavimai, apibrėžiantys taikymo sritį, priklausomai nuo versijos;

• įrangos ir montavimo dalių montavimo reikalavimai;

• sprogimui atsparių elektros įrenginių projektavimo reikalavimai.

Pirmiau nurodyti pagrindiniai reikalavimai skirtingų tipų elektros įrangai nėra vienodi.

Atsižvelkite į bendruosius reikalavimus, keliamus elektros įrangai sprogiose vietose ir lauko įrenginiams, skirtiems užtikrinti normalų nuolatinį jos veikimą eksploatavimo sąlygomis.

Pagrindinė patikimo elektros įrenginių eksploatavimo sąlyga – teisingas jos parinkimas, kokybiška gamyba ir privalomas profilaktikos bandymų atlikimas bei planinė priežiūra eksploatacinėmis sąlygomis. Kai tik įmanoma, nešiojamų energijos vartotojų naudojimas turėtų būti apribotas.

Jei tai nesukelia ypatingų sunkumų, rekomenduojama nuimti elektros įrangą, ypač su dalimis, kurios kibirkščiuoja normaliai eksploatuojant, ne potencialiai sprogiose vietose.

Sprogimui atsparios konstrukcijos elektros mašinų ir prietaisų korpusų flanšų tarpai turi nesiriboti su jokiu paviršiumi, o būti nuo jo ne mažesniu kaip 100 mm atstumu.

Elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo galimo mechaninio ir cheminio poveikio, taip pat nuo ilgalaikio drėgmės poveikio (rekomenduojama palaikyti ne mažesnę kaip 75 proc. oro drėgmę).

Vėdinimo įrenginiai turi sukurti pernelyg didelį dažno oro slėgį ventiliuojamų mašinų ir aparatų kamerose arba korpusuose. B-Ia klasės patalpose leidžiama naudoti uždarą aušinimo ciklą su išankstiniu prapūtimu, kai pradedama naudoti grynu oru arba inertinėmis dujomis.

Kai slėgis ore ar kameroje (aptvaroje) nukrenta žemiau saugios ribos, BI ir B-II klasių patalpų elektros įrenginiai turi būti automatiškai atjungiami nuo visų elektros energijos šaltinių, o B-Ia ir B klasių patalpose. -IIa, pavojaus signalas turi įsijungti automatiškai.

Išsiurbimo kameros ar korpusai, taip pat oro kanalai turi būti mechaniškai tvirti ir sandariai uždaryti mašinas ar aparatus, o jų konstrukcija turi būti tokia, kad nesusidarytų dujų ar garų „kišenės“ (t. y. vietinės sprogios koncentracijos sankaupos).

Ortakiai turi būti pagaminti iš nedegios medžiagos. Atskirų sekcijų sujungimas turi būti atliekamas suvirinant arba kitu būdu, garantuojančiu jungčių tvirtumą ir sandarumą. Sprogiose vietose atidaromos vėdinimo kamerų durys ar dangčiai turi būti su užraktu, kad įjungus elektros variklį ar aparatą neatsidarytų.

Elektros varikliai ir elektros prietaisai turi būti įjungiami vėluojant, palyginti su vėdinimo įtaisų įsijungimo laiku, tiek laiko, kiek reikia, kad būtų pašalinta sprogi aplinka, kuri gali prasiskverbti į kamerą ar gaubtą.

Judančios sprogimui atsparių elektros įrenginių konstrukcijų dalys, atveriančios prieigą prie įtampingųjų dalių, turi būti išdėstytos taip, kad jas būtų galima atidaryti arba išimti tik specialių įtaisų (veržliarakčių) pagalba.

B-I ir B-II klasės patalpose elektros prietaisų durys ir nuimami dangčiai turi būti su užraktu, leidžiančiu juos atidaryti tik nuėmus įtampą.Judančios elektros įrenginių dalys turi turėti sandarinimo įtaisą.

Kad būtų išvengta kibirkščių, kurias gali sukelti statinė elektra, turėtų būti naudojamos tik pleištinės pavaros iš elektros variklių į mechanizmus. Išimtiniais atvejais, kai naudojamos įprastos diržinės pavaros, reikia imtis priemonių, kad būtų galima saugiai pašalinti statinį krūvį diržais (suteptais specialiomis pastomis).

Tiek žemos, tiek aukštos įtampos (iki 10 kV) elektros varikliai gali būti naudojami pavojingose ​​zonose ir lauko instaliacijose. Šiuo atveju 10 kV įtampos elektros varikliai leidžiami tik perteklinio slėgio prapūstoje versijoje.

Alyva pripildyti elektros prietaisai dažniausiai montuojami stacionariose instaliacijose, alyvos pripildyti elektros varikliai gali būti naudojami ir kranų įrenginiuose, laikantis atsargumo priemonių nuo alyvos purslų.

Apsaugotas nuo sprogimo (sprogimui) konstrukcijos elektros variklis turi korpusą, kuris yra jo konstrukcijos elementas, galintis išlaikyti didžiausią sprogimo slėgį (šio korpuso viduje) ir neperduoti sprogimo į aplinkinę sprogią aplinką.

Pirmiau nurodytos sąlygos įvykdymas užtikrinamas tuo, kad visos jungtys tarp atskirų elektros variklių konstrukcinių elementų, sudarančių ugniai atsparų korpusą, yra atliekami pagal minimalaus leistino saugaus tarpo pločio ir ilgio normas. duota aplinka.

Variklis sukonstruotas taip, kad nuolatinio veikimo metu jo išorinių paviršių įkaitimo temperatūra nebūtų pavojinga aplinkinės sprogios atmosferos užsidegimo požiūriu.Tarpų matmenys ir temperatūros yra standartizuoti sprogimui atsparių elektros mašinų ir prietaisų gamybos taisyklėmis.

Elektriniai varikliai gaminami tik su riedėjimo guoliais. Naudojant kakliuko guolius, tarpą tarp rotoriaus ir statoriaus reikia padidinti 10%.

Viršslėgio pūtimo versijos elektros varikliai skiriasi nuo įprastų elektros variklių hermetiškai uždarytu korpusu, galinčiu išlaikyti padidėjusį slėgį, palyginti su aplinkos slėgiu. Per didelis slėgis reikalingas, kad dujos nepatektų į korpusą ir nesusidarytų sprogūs mišiniai. Pernelyg didelis slėgis (grynas oras arba inertinės dujos) nuolat keičiantis oru arba inertinėmis dujomis yra atliekamas ventiliacijos įtaisu.

Įvairių tipų sprogimui atsparios įrangos ir įtaisų projektavimo reikalavimai yra panašūs į nurodytus elektros mašinoms.

Elektriniai prietaisai ir prietaisai gali būti atsparūs sprogimui, pučiami viršslėgiu, savaime saugūs (tik B-I klasės) ir specialios versijos.

Statant elektros prietaisus ir įrenginius pavojingose ​​zonose, būtina atsižvelgti į tai, kad įprastos konstrukcijos spaustukai, kištukinės jungtys turi būti pašalintos už patalpų ribų. Montuojant laikiklį B-I ir B-II klasės sprogiose vietose, jie turi būti atsparūs ugniai arba užpildyti alyva.

Kištukinės jungtys B-Ia klasės patalpose taip pat leidžiamos dulkėms atsparios konstrukcijos, kai kontaktai daromi ir nutrūksta tik uždarose talpyklose.

Kištukines jungtis leidžiama montuoti tik su pertraukomis veikiančiais elektros imtuvais (nešiojamaisiais).Kištukinių jungčių skaičius turi būti kuo mažesnis ir turi būti išdėstytos ten, kur mažiausiai tikėtina, kad susidarys sprogūs mišiniai.

Laidų prijungimas prie įrenginių ir stacionariai sumontuotų įrenginių turi būti atliktas ypač patikimai: lituojant, suvirinant, prisukant ar kitu lygiaverčiu būdu. Sraigtiniai gnybtai turi turėti priemones, apsaugančias nuo savaiminio atsipalaidavimo.

Sprogimo pavojaus koncepcija, sprogimui atspari elektros įranga

Šviestuvų parinkimas darbui sprogiose ir gaisrui pavojingose ​​zonose ir patalpose